Jeigu galėčiau būti spalis

Vakar pradėjo snigti.
Ir šiandien. Ir šiandien snigo. Tyliais žingsniai, ko gero, ateina žiema.
Ir jau visai nenoriu būti spalis. TOKS spalis. Nenoriu būti sniegas. Noriu būti tylus rudeninis vėjas, pakvimpantis šlapiais lapais, šiltas rudens lietus, sudrėkinantis praeivių galvas, krentantys spalvoti lapai, kuriuos kažkas surenka į puokštę ir nusineša į namus. Noriu būti ruduo. Noriu justi plaukų kedenimą ir tylų liūdesį, kad vėl ateinu.
Kelti prisiminimų ir tą tyrą ramumą, kurios visada ieškojau.
Jeigu galėčiau būti spalis.

Dienos mintis

Mes kylame it lakūnai į laisvės dangų. Kartais pristingstame deguonies. Krentame. Ir vėl save atrandame smėlėtame savo egzistencijos dugne. Suaugusiojo luobas suaižėja. Ir tuomet išnyra manyje gyvenantis vaikas. Baimingas vaikas, prakilnus vaikas. Mažasis princas. Mažoji princesė. Jei pakanka drąsos, kalbuosi su juo. Ir tuomet pasiekiu save patį.

Mathias Jung "Mažasis princas mumyse"