Kūryba — tai išsiveržimas į laisvę. Išsivadavimas nuo išorinių ir asmeninių varžtų, būdas peržengti ribas: gamtos, valdžios, visuomenės, religijos, sąžinės, kanono. Yra toks posakis: „Jeigu negalima, bet labai nori, tada galima“. Tikrovėje jis įgyvendinamas tik kartais, kūryboje — visada. Kūryboje, arba anoje tikrovės pusėje, nėra eismo taisyklių, kelio ženklų, įstatymų, dorovės. Tačiau sykiu kūryba reikalauja, kad visi tie dalykai būtų šiapus, negana to — kad kūrėjas gerai juos įsisąmonintų. Kad galėtum leistis į improvizaciją, turi gerai žinoti kanoną. Kad sąmoningai peržengtum ribą, turi aiškiai ją matyti. Jeigu nėra taisyklės, negali būti išimties. Tikrovė yra taisyklių rinkinys, kūryba — išimtis.
Tačiau čia esama ir tam tikro paradokso. Nelaisvė — pirmoji išsiveržimo į laisvę sąlyga. Kūrybai reikia vergijos: gamtos, valdžios, visuomenės, religijos, sąžinės, kanono, asmeniškų trūkumų. Nėra laimingo kūrėjo, negali būti laisvo menininko. Jeigu nėra draudimo, nėra ir nusikaltėlio. Kūryba baigiasi, jeigu kūrėjui pavyksta išsilaisvinti, nusimesti pančius, atsikratyti jį kaustančių varžtų. Prasideda laimingas nuobodus gyvenimas.
Saulius Tomas Kondrotas
Tačiau čia esama ir tam tikro paradokso. Nelaisvė — pirmoji išsiveržimo į laisvę sąlyga. Kūrybai reikia vergijos: gamtos, valdžios, visuomenės, religijos, sąžinės, kanono, asmeniškų trūkumų. Nėra laimingo kūrėjo, negali būti laisvo menininko. Jeigu nėra draudimo, nėra ir nusikaltėlio. Kūryba baigiasi, jeigu kūrėjui pavyksta išsilaisvinti, nusimesti pančius, atsikratyti jį kaustančių varžtų. Prasideda laimingas nuobodus gyvenimas.
Saulius Tomas Kondrotas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą