Buvusių bendraklasių nebūna arba 57 laidos išleistuvės

Praėjo ir ta diena, kurios su nekantrumu ir šiokia tokia baime tiek metų laukė mūsų tėvai, laukėme mes. Vis dar sunku suvokti, jog tai buvo paskutinis kartas, kai buvome visi kartu, tokie artimi ir savi.

Sudėtinga būtų žodžiais nusakyti šį vakarą, naktį, ir afterpartį. Galbūt dėl to, kad patys svarbiausi, patys geriausi dalykai nėra materialūs. Tai yra įspūdžiai, jausmai, bet ne žodžiai.

Tenoriu pasidalinti savo bekraščiu džiaugsmu. Juk ne visada būname tokie gražūs, tokie linksmi ir nuoširdūs. Ne kasdien gauname brandos atestatą su raudonu apvadėliu ir glėbius gėlių. Ne visada tokia gausia kompanija pasitinkame saulėlydį ir dukart palydime saulėtekį.

Nuo šiol mokykla taps kažkuo tolimu, prisimenamu su šiokia tokia nostalgija, kuri metams bėgant, manau, tik dar labiau stiprės. O ir tegu. Viskas kažkada pasibaigia, bet juk toks nuostabus dalykas, kaip prisiminimai, lieka ilgam. Tikiuosi, maniškiai išliks būtent tokie ryškūs, kaip šiandien ir šildys širdį dar ilgai ilgai ilgai.

57 LAIDA

ir viskas ir visi, kas su ja susiję
Juk BUVUSIŲ BENDRAKLASIŲ NEBŪNA.

Prom on air

Įteikimas

Pati pirmiausia,
pati natūraliausia nuotrauka

Su mamytu

Oii..

Mina ne labiausiai vykusi, bet kokia jau yra

Su Patricija

Su Aleksandra ir Juseliausku antrame plane

Antroji vakaro dalis.
Princesių klubas

Sultonas ir haremas.
Visos tokios skirtingos, visos tokios gražios

Su lietuvių k. suolo drauge.
Vienas pačių nuoširdžiausių žmonių, kuriuos pažįstu

Su Ivona, Beata ir Vika

"Sistrionki" su Tadiku

Kai visi makiažai jau seniai nubėgo.
Amžinai alkani...

Afterparčius

Afterparčius II

Glėbiai visokio gėrio.
Taip, man patinka išleistuvės!


Netrukus bus papildymas.