Kai universitetas pagaliau pasigaili ir pasistengia, kad šį pusmetį tavo savaitgalis truktų keturias dienas, negali, žmogus, nesutikti, kad gyvenimas gražus... Atrodo, begalę nuveiktum. Todėl imi ir nuveiki tą begalę. Su didžiausiu malonumu.
Kaip sako, kad knygų neužgoš jokios technologijos ir elektroninės knygos, taip manau, kad niekas neužgoš kino. Du iš eilės vakarai kino teatre - nepaprasta palaima.
Velniškai netikėtas aukštas lietuviškos juostos lygis. Ploju atsistojus. Idėja, būdas, priemonės, viskas tiesiog idealu. "Ekskursantę" rekomenduoju visiems.
"Laiko tiltą" rekomenduoju tiems, kas mielai apsiverktų ir šiaip mėgsta romantines dramas. Labai gražu ir, svarbiausia, sukelia nepaprastai daug refleksijų - to trūksta daugeliui filmų.
Pastaruoju metu iš visų pusių mane stengiasi įkalbėti pradėti žiūrėti jei ne serialus, tai bent kažkokias laidas. Ir, oh well, Renatai tai pavyko... Детектор брехні ir sąžiningiausias Ukrainos žmogus.
O tarp seansų reikia pasilepinti - dievinu nusipirkti milijardą produktų, apsikrauti jais visą virtuvę ir galiausiai pasigaminti kažką pakankamai kuklaus, bet visai malonaus. Šį kartą saldžiarūgštė lašiša su briuseliniais kopūstais grietinės padaže. Niam.
Taip visai tarp kitko - spalio mėnesio atradimas. Tobulas blogas, tobulas.
Ir desertui; (ne)saldžiabalsiai Rudimental, džiuginantys mano ausis jau kokius metelius ir vis nepabostantys. Mmm
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą