Štai taip Zaratustra kalbėjo

"Bičiulyje dar reikia priešą gerbti. O ar gali arti prieiti prie bičiulio ir likti savo pusėj?"

"Bičiulyje turi matyti geriausią savo priešą. Būk jam arčiausias širdimi, kada imi jam prieštarauti."

Štai taip Zaratustra kalbėjo

"Laukiniai tavo šunys veržiasi į laisvę, jie loja rūsyje iš džiaugsmo, kada dvasia tava visus kalėjimus atverti nori." 

"Nenorime, kad būtų gailestingi geriausi mūsų priešai, nenorime mes pagailos ir tų, kuriuos mes mylime labiausiai."

Štai taip Zaratustra kalbėjo

"Į viršų krypsta jūsų žvilgsniai, kada pakilti esate ištroškę. O aš žvelgiu žemyn, nes jau esu pakilęs."


"Nerūpestingus, pašaipius, valdingus — mus tokius išmintis matyti nori: ji — moteris ir visados tik karį myli."


"Iš viso to, kas parašyta, patinka man tik tai, ką autorius krauju savuoju rašė. Todėl rašyk krauju ir tu patirsi, kad kraujas — tai dvasia."

Frydrich Nietzsche

"Nei žodžiais nusakysi, nei vardą turi tai, kas mano sielai kančią ir saldybę teikia!"

"Kadaise rūsyje laikei šunų laukinių, bet jie galų gale pavirto paukščiais ir saldžiabalsiais giesmininkais."

"Žmogus yra būtybė, kurią įveikti reikia: todėl savas dorybes privalai mylėti, — kitaip nuo jų pražūsi."

"Turėklas aš esu prie upės: tegriebiasi manęs, kas griebtis gali! Tačiau nesu ramentas."

Friedrich Nietzsche

"Ir iš tiesų, žmogus — tai upė užteršta. Ir jūra būti reikia, kad upės nešvarios priimti vandenis galėtum ir neprarastumei tyrumo".

Štai taip Zaratustra kalbėjo

"Tu dešimtį tiesų atrasti privalai per dieną, antraip tiesos ieškosi naktį <...>"


"Ir ta būtis doriausia, šitas Aš — jis kalba apie kūną ir vis dar kūno geidžia, net ir tada, kai kuria, kai svajoja ir sužeistais sparnais plasnoja."


"Nuo savo vargo jie pabėgti geidė, bet žvaigždės buvo per toli."