Štai taip Zaratustra kalbėjo

"Laukiniai tavo šunys veržiasi į laisvę, jie loja rūsyje iš džiaugsmo, kada dvasia tava visus kalėjimus atverti nori." 

"Nenorime, kad būtų gailestingi geriausi mūsų priešai, nenorime mes pagailos ir tų, kuriuos mes mylime labiausiai."