A. Jocys

Išeina mano vasarų draugai

Ir juokiamės, ir verkiame
Kažkaip ne taip...
Jausmų žydėjimas
Ir juodos juostos...


Per ašaras Tu kito
Skausmo nematai,
Nes niekas jau
Tau ašarų nešluosto.

Pasislepi ir tyliai
Kančioje verki.
Nepyk, širdie! Ne aš —
Likimas rauda


Džiaugies — lyg vaikas,
Jog žmonos vaikai sveiki!
Rūkai, geri, šypsaisi,
Nors ir skauda...


Atleisk, širdie! Atleisk!
Žinau, jog pavargai,
Bet aš savęs
Jau negaliu išduoti.

Skaudu, išeina
Mano vasarų draugai
Į nežinią...
Nesuprasti... žaizdoti...


Kiek mylinčių mažai

 Tėvynė!
Tėviškė!
Tėvai!

Koks ilgas
Šitas
Kelias...


O pakelėj —
Balti
Beržai

Ir pievos
Žalios
Žalios.

O pakelėj
Balti
Beržai

Ir
Užmirštas
Takelis...


Baugu:
Kiek mylinčių
Mažai?!


Kiek
Einančių —
Pro šalį...

--- 
Tikėjau Tavimi,

Gyvenimėli juodas,
Kol sąžinės prasmė
Man buvo skausmo žodis.