"Myliu <...> iš atsargumo, iš stygiaus. Nes reikia ką nors mylėti, kai susiduri su nekontroliuojamais polėkiais, kurie tave stato į pavojų, išmeta už saugios erdvės ribų. Kai myli, atsiduri pavojingoje padėtyje, apnuogini dalį savęs ir būtent ten gali save sužeisti. Rimtai sužeisti, mirtinai sužeisti.
<...> Mylėti savo tėvus, savo brolius mažiausiai pavojinga. Tai tokia kasdienė meilė, kad ji netrikdo, nieko neįpareigoja.
<...> Kiti žmonės mane trikdo. Reikia nuolat juos laikyti tam tikru atstumu, kad per daug nepriartėtų. Kaip lojantys šunys, kuriuos reikia raminti balsu, nežiūrint jiems į akis, bet ir neatsukant nugaros ir nepasiduodant baimei, kuri degina skrandį."
<...> Mylėti savo tėvus, savo brolius mažiausiai pavojinga. Tai tokia kasdienė meilė, kad ji netrikdo, nieko neįpareigoja.
<...> Kiti žmonės mane trikdo. Reikia nuolat juos laikyti tam tikru atstumu, kad per daug nepriartėtų. Kaip lojantys šunys, kuriuos reikia raminti balsu, nežiūrint jiems į akis, bet ir neatsukant nugaros ir nepasiduodant baimei, kuri degina skrandį."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą