Ar ateis kada naktis gražioji,
Ašaromis debesų. Pėdom vėjo, o, tylioji
Gelmėmis miškų
Liūdnu šypsniu ryto rūko ir
Gaivia vėsa rasos
Ar ateis naktis tamsioji,
Dovanos mažel šviesos?
Ar sutiksiu tą aš sielą
Skaisčią šviesią narsią drąsią
Vienutėlę iš visų
Tas trapumo kupinasai maloniausias
Jausmas iš visų. Tu matai,
Aš šitiek laukiau
Lupų raudonumu ir odos gaiva
Tylomis žingsneliais sėlinau
Ir vis buvo ne gana.
Mano siela vienišoji, skaisčiai mėlynų akių
Lai sulaukia mūsų žvaigždės ten,
Tarp lietaus debesų
Ten, kur pabaiga pasaulio ir visatos jau pradžia,
Tik ateiki, mano mielas
Būk man amžinai šviesa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą