Ak, tos akimirkos iš filmo juostų

Kartais taip juokinga ir tuo pačiu keista suvokti, jog iš šono mūsų gyvenimas iš tikrųjų atrodo kur kas gražiau, negu esame linkę manyti. Kartais, būdamas kokio nors įvykio sūkuryje, pamąstai, kaip visa tai atrodo iš šalies ir nustembi – ir oi, kaip maloniai – viena ar kita akimirka yra kaip iš to ar ano filmo. Nežinau, ar tokios fazės užeina tik tokiems kinomanams kaip aš, per savaitę pažiūrintiems vidutiniškai 5 filmus, tačiau yra kaip yra.

Atsitiktiniai susitikimai su seniai nematytais žmonėmis, basos kojos ryto rasoje, romantiški pasivaikščiojimai prieblandoje, netikėtos reakcijos ir mimikos – visa tai stebėti yra saldžiau už saldų. Kartais taip ir norisi, kad kas išsitrauktų jei ne kamerą, tai bent jau fotoaparatą ir užfiksuotų tą neaprėpiamą malonumą.

O gal vis dėlto labai kvaila yra gyventi ir mąstyti filmų epizodais, nes juk visi filmai sukasi aplink mus, aplink tai, kas vyksta iš tikrųjų, kiekvieną dieną (fantastikos žanrą palikime nuošalyje), kas ne vienam mūsų yra rutina? Gal auksinis vidurys, kurio vertėtų laikytis yra: užvis pirmiausia yra gyvenimas, kiekviena atskira jo akimirka, susipinanti į siužetus, o tik tada – tinkamu kampu pasukta kamera. Be to, juk gyvenime viskas vyksta daug nuoširdžiau, nėra jokių scenarijų ir nuspėti tai, kas bus sekančiame epizode, ne visada įmanoma...