Daugeliui
Turkija, ko gero, asocijuojasi su egzotika, kurortais ir palmėmis, tačiau ar ji
tikrai tokia? Vykstant į šalį pagal kelialapį, kurį paruošią turizmo agentūra,
dažniausiai pamatome ne tikrą šalį, o tik turistams sukurtą iliuziją. „Iš
vidaus“ užsienį pažinti galima arba planuojantis kelionę pačiam, arba
prisijungus, pavyzdžiui, prie jaunimo mainų programos. Su jaunimo mainais kuo
sėkmingiausiai dirba mūsų vietinis Jaunimo bendradarbiavimo centras
„Europroject“.
„Europroject“ –
didžiausia Šalčininkų rajono jaunimo organizacija, subūrusi 78 jaunus
aktyvistus, siekiančius pažinti, tobulėti ir motyvuoti kitus. Rugpjūčio 11 d.
organizacijai sukanka 4 metai – laikotarpis, per kurį buvo nuveikta tikrai
nemažai: gausybė visuomeninių veiklų bei akcijų, virš 20 jaunimo mainų
projektų, iš kurių 5 – Lietuvoje, likusieji – Italijoje, Lenkijoje, Latvijoje
ir Turkijoje. Glaudžiausiai jaunimo bendradarbiavimo centras dirba su Turkija,
kurioje iki šiol turėjome galimybę svečiuotis net 12 kartų. Projektų temos –
kuo įvairiausios: vaikystės žaidimai, rankdarbiai, teatras, kultūros lobiai,
ekologija.
Šiemet jaunimo
mainų projekto Turkijoje tema buvo autentiška turkų kultūra, o veiksmas vyko
turkiškuose kaimuose, kur po 14 dalyvių iš JBC „Europroject“ ir Bulgarijos
svečiavosi nuo birželio 29 iki liepos 7 dienos. Tokios temos dėka projekto
dalyviai turėjo progą pamatyti tikrą gyvenimą Turkijoje ir palyginti miestų
šurmulį su kaimų ramybe ir tyla. Kai kas žavėjo, kai kas stebino ir net
stulbino – ši šalis mirga kontrastais.
Turkijos gamta
turtinga pačių gražiausių ir unikaliausių reiškinių, pradedant kriokliais, baigiant
uolų lauku Kapadokijos regione, kuris pasižymi ypač vaizdingomis kalnuotomis
vietomis, tarp kurių yra pasaulio paveldu paskelbtas Gioremės slėnis. Be
vaizdų, Kapadokijoje turėjome galimybę susipažinti su turkų šokio tradicija –
vietos restorane turistams rengiamas tradicinių šokių-vaidinimų vakaras,
kuriame kviečiami dalyvauti ir patys žiūrovai. Be to, „kultūrinių mainų“ tikslu
buvo surengtas kultūrinis vakaras, per kurį projekto dalyviai bei jaunimo
organizacija iš Kayseri miesto pristatė savo šalis, pamaitino savo tradiciniu
maistu, traukė dainas savo kalbomis ir mokė tautinių šokių.
Vos atvykus į Turkiją
vienas pirmųjų nuostabą keliančių dalykų buvo keturis kartus per dieną mečetėse
paleidžiama malda. Dar daugiau, mečečių gausu ne tik didžiuosiuose miestuose –
bent po vieną yra net visai varganuose kaimuose. Religingumas šioje valstybėje
itin svarbus, ypač mažesniuose miestuose, gyvenvietėse – kur modernus pasaulis
dar nespėjo paveikti įsišaknijusių tradicijų. Be tikinčiųjų valstybė, matyt,
ugdo ir tikrus patriotus – vėliavos kabo beveik visur, net ant gyvenamųjų namų
balkonų. Jeigu bendrai turkiška kultūra pasirodė dar pakankamai priimtina, tai
tradicinis turkų maistas buvo tikras išbandymas. Manti (į labai smulkius
koldūnus panašus patiekalas, pagardinamas įvairiais padažais), airanas
(gėrimas: vandeniu atskiestas jogurtas, grubiai tariant, panašus į gazuotą
kefyrą) ir duona su specifiniu ožkos sūrio įdaru patiko toli gražu ne visiems.
Viso projekto
metu buvome apsistoję gyvenvietėje netoli Kayseri (Talas) – pramoninis,
neįtikėtinai ramus ir religingas miestas. Šalia jo esantys kaimai yra
pakankamai neatsilikę, tačiau labiau atitolusiuose situacija ryškiai skiriasi.
Žmonės gyvena namukuose, panašiuose į uolas, o vaikai, atrodo, atiduotų viską
už svetimšalio su fotoaparatu dėmesio trupinėlį. Tose vietovėse palaidotos
visos perspektyvos, o pažanga ir prabanga, atrodo, jų nepasieks niekada.
Lyginant šias ramybės salas: kaimus ir Kayseri su Stambulu (ten praleidome apie
parą), atrodo, kad tai visiškai skirtingi poliai. Stambule virte verda naktinis
gyvenimas, pilna žmonių, aprangos stilius visiškai laisvas, o naktį gatvėje
išmaldos prašantys vaikai, atrodo, visiškai įprastas reiškinys. Nuo pat oro
uosto turistus lydi iliuzija: lysvės, žolynai, švara, tačiau miesto centre
esančiame parke visiškai normalu aptikti prie kiekvieno medžio paliktas
šiukšles ar maisto likučius.
Taigi, šis
projektas buvo kur kas daugiau negu turistinė kelionė. Šių jaunimo mainų dėka
turėjome galimybę apsilankyti ne „išblizgintoje“, o autentiškoje, tikroje
kontrastų šalyje: kur pramonė yra skurdo kaimynė, kur nuostabi gamta negailestingai
teršiama šiukšlėmis ir kur gatvės verslo potencialas, ko gero, yra didžiausias
pasaulyje.
Mirena Tumaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą