Keista, kai kiekvieną dieną bent porą valandų praleidi analizuodamas žmonių psichologiją, elgesį, santykius, įsisavindamas ir suvokdamas pačias įmantriausias subtilybes. Kai esi jautrus it šešėlis saulėtą vidurdienį. Kai verki žiūrėdamas filmus ir klausantis gražios muzikos, nes pernelyg įsijauti, nes pasiduodi jausmams, esi visiškai atviras jiems. Bet kai reikia jausti ne muziką ir ne filmą, kai reikia atsiduoti ir tiesiog patikėti save, dygsta sienos ir kraujas stingsta gyslose. Pristatai tvorų ir prikabini spynų. Ir pradedi išgyventi - kad niekaip neišsivaduoji. Protas uždeda blokus. Uždėkit bloką jam, ir išvaduokit jausmus. Išvaduokit.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą