Viskas, mano Motinos Merezės karjera pasibaigia. Basta.
O kam švaistytis gerumu? Vis vien jis dažniausiai ignoruojamas. Paprašo tavęs žmogus ko nors, skiri valandą, kurią galėtum sėkmingai panaudoti savo reikalams, o jis ima ir išgaruoja net banalaus "ačiū" nepasakęs.
Gerumas ir geros manieros mus pražudys. Stovi, žmogus, žiūri, kaip tau tiesiai į dušią šika ir maloniai šypsaisi, - etiketas mat. Apsireiškia vidury nakties kažkokie pažįstami, su kuriais paskutinį kartą žodeliu persimetei prieš gerus metus ir prašo, pavyzdžiui, priimti juos nakvoti. Arba paskolinti šimtą litų. Bet pasiųsti tu jų irgi negali - reikia būti diplomatiškam...
Bet juokingiausia yra tai, kad tu šitų žmonių turbūt gyvenime nesi nieko prašęs. Ir net nesugalvotum, nes tokiems dalykams yra šeima, GERIAUSI draugai, o ne koks nors bet kas iš gatvės. Ir juokingiausia, - suvokti, jog net jei tau iš tikrųjų ko nors prireiktų, jie į tavo žinutę net neatsakytų, - nes niekam nerūpi.
Kokia išvada? Susikiškim savo kultūrą...
Nuo šiol tik hardkoras. Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą