Yra vienintelis dalykas, kuris mus žudo - mintys. Neišbaigtos, nepagrįstos, nepateisintos. Dygstančios it grybai po pirmo lietaus, iš niekur. Iš nežinojimo. Virstančios gausybe versijų ir begalinėmis istorijomis su pačiomis geriausiomis ar blogiausiomis pabaigomis. Gimusios iš nežinios jos veda į nežinią, dar tamsesnę ir dar labiau neaprėpiamą. Kur neapčiuopiamas joks logikos siūlas. Jos kankina, jos nuodija, jos graužia iš vidaus. Ir tu blogsti, tu pilkėji, tavo lūpų kampučiai žiūri žemyn, bet paklaustas "kas tai?" - ... nejau atsakysi mintys?
Ir išvaduoti tada gali tik žodžiai. Atsakymai į klausimus "kas?", "kaip?" ir "kodėl?", ir į begalę kitų.
Tačiau, kas, jeigu niekas nekalba?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą