Niekas manęs ne .

—Niekas manęs ne .
—Kodėl taip manai?
—Nes jei taip būtų, tikriausiai žinočiau.
—Negi tu pati nieko panašaus nejauti?
—Nepavadinčiau to taip skambiai.
—Bet juk TAI tavyje yra?
—Yra.
—Ir tas kažkas to nežino.
—Ne.
—Kodėl gi?
—Nes aš bijau.
—Ko?
—Kad man nepasiseks.
—Argi gali nepasisekti tiesiog parodyti TAI?
—Negali. Bet neįmanoma įsakyti sau pajusti TAI tik dėl to, kad kažkas tau TAI jaučia.
—O gal jis jau jaučia?
—Tai kodėl to neparodo?
—Todėl kodėl ir tu.
—Jeigu jis norėtu to labiau, jis būtinai tai parodytų.
—O jei ne labiau?
—Tada argi verta kažką daryti?
—Tu pesimistė.
—Aš to neslepiu.
—Tai komplimentas.
—Kokia proga?
—Nes aš jaučiu.
—Ką?
—TAI.
—Tada ne ten pataikei.
—Ten.
—Turėtum būti su tuo, kam TAI jauti.
—Jaučiu TAI TAU.