Kristi nuo kojų.
Ar — dar skaudžiau — iš dangaus.
Tiek daug dalykų, kurių neįmanoma paaiškinti.
Pernelyg daug dalykų, kurių, atrodo, neįmanoma įveikti.
Tiek daug dalykų, kurių, atrodo, vieną kartą pradėjus neįmanoma pabaigti.
Kur kas smagiau kristi, kai kas nors pakloja kilimėlį ar — o, svajonė! — pledą.
Bet dabar pledus kiekvienas pasilaiko pats sau.
O praraja plečiasi ir plečiasi.
Vėlgi, tik atrodo.
Paranoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą