Esti žmonių, kuriuos visada prisimeni teigiamai, nepaisant visko, kas buvo, ir ko nebuvo, nors turėjo būti.
Visada taip būna, jeigu neįžeidžia tavęs, tai įžeidi pats. Jeigu neįžeidi tu, tai įskaudina tave.
O gal, viena kitam netrukdo?
Gal kiekvienam žmogui mūsų gyvenimuose yra paskirtas laikas, kuriam pasibaigus visos tos akimirkos, net pačios pačios gražiausios, turi išgaruoti?
Esmė tik tame, kad išmoktume visas tas akimirkas, kad ir kiek jų turėtume, paversti vertomis prisiminimo. Paversti tokiomis, kurios gyventų mumyse amžinai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą