Ak, tos paskutinės atostogų dienos.
Visą dieną išlaksčius atrodo, kad per visas dvi savaites (ar kiek ten) nė kiek ir nepailsėjau. O iš tikrųjų viskas tik prasideda.
Ir vėl tą pačią valandą tiek pat minučių džiovintis plaukus, išeiti iš namų, sugrįžti. Ir vėl nieko nespėti.
Užburtas ratas niekada neprasiveria, tik, retkarčiais, labai retkarčiais, trumpam sustoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą