Šiandien sugriausiu savo naują tradiciją — kas vakarą po filmą — ir pagaliau brūkštelėsiu kelis žodelius į savo Laivelį.
Trys nuostabiausi savaitės dalykai:
1. 
Pirmieji rezultatai, pasitikti su laimės šūksniais ir išsprogusiomis akimis. Kaip smagu, kai lūkesčiai netgi daugiau, negu pasiteisina. Nėra tos laimės, kuria nepasidalinama su kitu. O šita laime su mama dalinomės visą dieną, iki beprotystės ribų.
2. 
Misteris Fotoaparatas Franklinas sugrįžo po sėkmingo remonto namo ir štai pirmasis jo vaisius. Kaip visada, tai niekas kita, o maistas...
3. Nusprendžiau atgaivinti seną, puikią tradiciją. Tik dabar visai kitais tikslais. Vakarinis bėgimas šiaip sau, malonumui.
Nepaisant to, kad ši savaitė buvo kažkokia beprotiška, jau žydi rugiagėlės ir tai pats didžiausias ženklas, kad nenumaldomai artėja fotosesija, juo labiau, kad šiąnakt sugrįžta mano čikitos (tikiuosi, su mano prašytu italu, ar bent jau turku) ir... jau taip arti pati trumpiausioji naktis. Tad, atsipapartinkime kaip reikiant, kad visą savaitę būtų ką prisiminti!
Ir.. oooooo, t a i p įstrigusi daina ir mano (ne)naujasis favoritas:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą