Liūdna stebėti, kaip
saulėlydis vis panašėja į vėlyvo rugsėjo besileidžiančią saulę, šiluma rusena
it silpnutėlė ugnelė, o sutemos ateina taip anksti.
Oras kvepia
rudeniu ir kažkodėl visai nedžiugu, kad jau tuoj - rugsėjis, bet kažkaip taip
ilgu ir nostalgiška.
Netruks, ir vėl
įsisupsim į rutiną ir plėšymąsi tarp universiteto, darbo ir draugų. O po kiek
ilgėliau - į šiltą pledą, sesiją ir Naujuosius.
O čia šiek tiek džiazo nuo Krzysztof Komeda ("Knife in the water" OST)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą