Nes išvyksti vienaip, o pargrįžti jau kitas, jau kitoks

"<...> O dar daugiau nepažįstamų vietų yra vidiniame pasaulyje, kur pakeliauti bene įdomiausia ir prasmingiausia."
V. Landsbergis

Ir iš tikrųjų, kiekvienas išvykimas svetur (ar nevisai svetur) yra kaip orientacinės varžybos. Tiek tiesiogine, tiek "ta kitokia" prasme. Nes visada kažką supranti, visada kažką atrandi. Nuotrupas, mažmožius, šukeles, - bet jos palieka ilgam.

Ir apskritai, jeigu tik kuris mūsų galėtų nutuokti, kas laukia kelionėje, į kurią ruošiasi, - dažnai vargu, ar ryžtųsi išvykti. Nes išvyksti vienaip, o pargrįžti jau kitas, jau kitoks. O žmonės plaukia pro tave kaip sraunios upės, bet vienas kitas žiū - ir stabteli. Ir viskas tampa nebe taip. O tik geriau, ir dar geriau. Sulig kas akimirka.

O tas saldumas grįžti, kai žinai, jog laukiamas, - kai noriai pasitinka su šypsena, prieglobsčiu ir pusryčiais. Ir nesvarbu, kad tavo kelionė vis dar nesibaigė ir kasdien teleportuojiesi kitur - svarbiausia, kad yra tos kelios vietos, kur - kaip namuosna, ir pamaitina, ir savo šlepetes jau turi.

Ir po trumpo atodūsio gali judėti toliau: atrasti kontinentų, ar tiesiog - savęs...