"O ta baimė per arti prisileisti, per daug suartėti – ji
viską griauna, išsklaido bet kokią spontaniškumo viltį. Nes tu visą gyvenimą
gyveni užgniaužęs jausmus, besivadovaudamas iki smulkmenų sukonkretintais proto
nurodymais.
Tarsi atvirauji, bet
giliai širdyje taip bijai atverti tas paskutines duris, taip bijai pajausti
„per daug“ ir kad visa tai bus veltui. Pasiteisini prielaida, kad tai tiesiog
„ne tas žmogus“, vis dar „ne tas“, bet kuo toliau, tuo dažniau ima atrodyti,
jog šis paieškų kelias yra begalinis, niekada nesibaigiantis. Ir krūtinėje auga
dar viena, velniškai sintetinė, baimė..."
Nebijok:)
AtsakytiPanaikintijausmu nuogumas yra butinas. O kai atsiversi viena karta, atsiversi ir kita