"Pabaiga man niekad nėra tokai svarbi kaip kokia galutinė
ištarmė, turinti viską paaiškinti: nes žmogaus gyvenimas nepaaiškėja, jis
nutrūksta staiga ir beviltiškai, ir nieko neatsitinka. Man pavyzdys – Gedos
mirtis: numirė toks žmogus, ir ką – niekas neišprotėjo, sraigės nevirto
dinozaurais, niekam dėl to galvos labai neskauda, nebėr žmogaus, tai nebėr. Ir
mūsų taip pat nebus. Taip ir turi būti, nieko nepadarysi. Todėl visos tos
pabaigos, herojiški pasakymai, apibendrinimai – šūdas visa tai. Žmogaus
gyvenimas dažniausiai nutrūksta neįdomiai."
Sigitas Parulskis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą