Galutinai užvaldo (ar užvaldė) mane kalėdiškos nuotaikos.
Kiek per šias dienas dovanų supakuota. Kiek atvirukų užrašyta.
Pagaliau paliesta ir eglužė mėlynoji (šiais metais pasirinkome tokią spalvą).
Kaip ne keista, turbūt pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus laukiu šių, būtent šių, švenčių. Tai tikrai reta.
Laukiu vakarienės ir tos akimirkos, kai po jos krisiu į lovą ir pagaliau galėsiu gulėti, gulėti, ir gulėti. Nereikės niekur skubėti, graužtis dėl to, jog nieko neveikiu, ir galėsiu tiesiog pasimėgauti visais Kevino sezonais per naują televizorių.
Ką gi, kiekvienas laukia švenčių savaip.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą