Nejaukus vakarėlis arba liūdna ta politika

Viešpatie, kas pasaulyje daros.

Prisiskaitai siaubų prieš miegą, miegot baisu.

Politika, žinoma, yra toks dalykas — iš skirtingų pusių žiūrint kiekvienam skirtingai atrodo. Ta pati situacija, matai, tau gali būti krizė, o kažkam, matai, — žydėjimo metas.

Viena aišku: trečiasis pasaulinis karas neišvengiamas.

Žinoma, protingesni apie tai kalbėjo, apie tai žino, bet galbūt ir mano nuomonė bent kažkiek pasauliui reikalinga.

Aš, žinoma, ne Michelis de Nostredamusas, bet šį ta įžvelgti visuose šituose painiuose reikaliukuose sugebėjau. Ir, pripažinti, jokių gerų žinių.

Kas sau patyliukais planus rezga, kas sau apkasuose slepiasi ir gražius šypsnius per baltutėlius balandžius siuntinėja.

O karas neišvengiamas, faktas.

Rusija sau, tyliai gražiai diktuoja apsisiautusi motinos (vos ne Teresės) apsiaustu, skandinavai sau naftą pumpuoja, sniegą kasa, fiordais gėrisi ir visaip kitaip žydi. A, dar Baltijos šalis augina, maitina, aprengia, apgyvendina, ir dar paskolų duoda (mums, žinoma, iš to nauda, bet klausimas vat kame — kaip ilgam visi šitie stebuklai). Albanija jau trečią dešimtmetį negali iš krizės išbristi, Anglija jau tuoj taps antrąja Lietuva, turbūt ir kalbą savo pamirštų, jei nebūtų tarptautinė. Belgija — ramybės, brolybės, ES gimtinė, ant plaukelio kabo. Belgai, vargšai, negali ramiai sau gyventi, mat šalį suskaldyti, ypač tą, kuri jau tapo savotišku taikos simboliu, nevalia. Nepatogu gyventi vargšams, nors tu palaikymo programą jiems kurk.

Ir kiek dar slapstymųsi ir a la paslaptėlių.

Ką daro naciai ir kokios viso to pasekmės. Ką daro politikai ir kontrabandininkai.

Ech, liūdna. Liūdna ir graudu. Ir baisu iki numirimo, net kinkos dreba. Ar čia mirti greičiau, ar čia sprogmenimis apsikrauti.

Politika ta, liūdnas ji reikalas, ir nepastovus. Žiūrėk iš kokios tik nori pusės, vis vien kaskart vis kitaip atrodys.