Looking for a new home

More: HERE.
Ask me: ruth@letters.lt

Iššūkis: buto nuoma Vilniuje

Mirena Tumaitė

Jeigu dar prieš du mėnesius kas nors man pasakytų, kad išsinuomoti butą Vilniuje yra taip sunku, niekada nepatikėčiau. Visgi, šiais laikais taisykles diktuoja ne nuomininkai, o nuomotojai. Tuomet pats buto nuomos procesas pavirsta kone aukcionu.

Butų nuomos įkarštis?    

Pats butų nuomos pikas prasideda antroje vasaros pusėje. Suprantama, kadangi paaiškėja stojimų rezultatai, todėl miestą po truputį užplūsta būsimi studentai. Nuomininkams tai yra puiki galimybė pasinaudoti palankiomis sąlygomis, todėl šiuo metų laiku nuomos kaina gali žymiai pakilti. Ir apskritai, nuomos kaina yra labai nenuspėjamas ir nestabilus dalykas. Kadangi gali būti ir taip, kad skelbime nurodyta suma yra vienokia, o atvažiavus apžiūrėti buto savininkas praneša, kad kaina šiek tiek pasikeitė – tai yra pakilo kokiais dviem šimtais litų.

Toliau skaitykite ČIA.

Amžinybė. Ir mes įkalinti joje

Ir štai, pagaliau po tokios pertraukos, iš tikrųjų užpildytos visko visko naujo ir interneto nebuvimo, vėl pasireiškiu. Welcome home!

Čia labai greitai bėga laikas. Minutės tirpsta dienose, o dienos išsisklaido ore, kaip baltas rūkas. Čia mes gyvename be mikrobangės, kurios, tiesa, visai ir nereikia. Čia mes gyvenOme be interneto, kuris, tiesa, jau privertė savęs ilgėtis. Čia daug praeivių, besikalbančių su savimi. Kaip ir „dar ne visai bomžų“. Ir, kaip kažkas beprotiškai taikliai pasakė: čia žmonės rengiasi įdomiai. Atrodo, kad užsimeta ant savęs viską, kas pasitaiko po ranka. Čia oras vėsta palaipsniui. Čia maišosi visi akcentai ir dialektai. Ir vienas kuris įsigudrina pastebėti, kad kalbi su akcentu. O kažkas – kad tavo kreivas raštas. Bet dažniausiai čia niekas nieko nepastebi. Šeštadienį vakare viešasis transportas ištuštėja ties stotelėmis centre. O mūsų rajonas amžinai yra tuščias. Tyli, nejauki dykuma. Čia kiekvienas yra atskira sala. Čia kiekvienas yra“asmenybė“. Kartais, įsisupę į naują rutiną, prisimename senus laikus ir žmones. Bet dažniau – susitinkame su naujais. Visiškai nepažįstamais. Čia ir svajojame, ir skundžiamės, ir džiaugiamės. O nuotaikų kaitų sindromas neišgyja net ir šioje vietoje. O ar būna čia kada tokia pat nuostabi bobų vasara? Ir kodėl kaskart išvažiuoti iš namų yra šiek tiek graudu? Kartais gal net graudžiau, negu kai važiavai, suvokdamas, kad išvyksti ilgam. Kas pasakys, kur yra pati gražiausia šio miesto vieta? Kur yra pati artimiausia siela? Čia daug erdvės. Ir tuo pačiu nedaug. Čia visada neišsimiegi ir neturi laiko skaityti savo malonumui. Čia viskas taip, ir anaip, ir kitaip. Tiesiog, čia. Ir laikas, ir troškimai – kaip tirštas rūkas. Kartą jame pasiklysti, kartą plačiau pramerki akis ir lyg atsibundi – aplinkui matai plaukiančius debesis – šok, ant kurio nori. Aplinkui matai praplaukiančias, skriejančias arba besivelkančias valandas. Matai, ir net nespėji su jomis atsisveikinti. Čia yra visiškai kitoks kvapas ir raktų pakabukas barška visiškai kitaip. Amžinybė. Ir mes įkalinti joje. Čia – arba kur nors kitur. Miestai, keliai, dykumos. Jos mus keičia. Jos ir jie. Ir tai gali būti daugiau ar mažiau, bet svarbu. O gal ir ne. O gal, šitas „čia‘, jau netrukus išsisklaidys tvankiame, rusenančiame šiluma ore. Ir tada jau nei ši, nei bet kuri kita erdvė, bet koks pasaulis ir bet kokia mintis – viskas taps nebesvarbu.

Be afraid. But do it anyway

Rudens atspalvis

Poema nostalgijai

Ar ateis kada naktis gražioji,

Ašaromis debesų. Pėdom vėjo, o, tylioji

Gelmėmis miškų

Liūdnu šypsniu ryto rūko ir

Gaivia vėsa rasos

Ar ateis naktis tamsioji,

Dovanos mažel šviesos?

Ar sutiksiu tą aš sielą

Skaisčią šviesią narsią drąsią

Vienutėlę iš visų

Tas trapumo kupinasai maloniausias

Jausmas iš visų. Tu matai,

Aš šitiek laukiau

Lupų raudonumu ir odos gaiva

Tylomis žingsneliais sėlinau

Ir vis buvo ne gana.

Mano siela vienišoji, skaisčiai mėlynų akių

Lai sulaukia mūsų žvaigždės ten,

Tarp lietaus debesų

Ten, kur pabaiga pasaulio ir visatos jau pradžia,

Tik ateiki, mano mielas

Būk man amžinai šviesa.

"Pokalbiai su Sigitu Parulskiu"

"Kūryba yra naudojimasis galimybėmis pratęsti tikrovę, papildyti ją ar dešifruoti tai, kas greta, bet sunkiai įžvelgiama."

"Kūryba visada susijusi su harmonija. Net jeigu aprašomi išoriškai nelabai gražūs, nelabai harmoningi dalykai, tai yra chaoso sutramdymas. Nes rašydama sieki struktūros, organizuoji kalbą. Ir tas organizavimas tarsi organizuoja tave patį, rašydamas tekstą pajunti, kad turi nuo ko atsispirti, kad yra daiktas, kurį sukūrei, ir jis tiktai tavo. Žodžiu, ne vien tik parašai kūrinį kitiems skaityti, bet šiek tiek ir save sukuri, tarsi iš to chaoso ištrauki truputį savęs."