Tie upeliai nuplauna visus skausmus, o kiekvienas lašas supanašėja į visas tavo mažas svajones. Džiaugsmus.
O man kažkaip gera. Kai lyja. Atitraukiu užuolaidas. Tada kambary tampa daug šviesiau. O barbenimas tik paįvairina mūsų jau puskurčių — nuo tos visos kvailos muzikos — girdimus garsus. Ir tada gera. Tokia keista tyla. Nuo lašų.
O po jo, po lietaus, gali pamatyti vaivorykštę. Ir tada tyliai, sau, nusišypsai. Ir paukščius girdėti. Jei tai pavasaris. Ar vasara.
Ir tada gera.
O man kažkaip gera. Kai lyja. Atitraukiu užuolaidas. Tada kambary tampa daug šviesiau. O barbenimas tik paįvairina mūsų jau puskurčių — nuo tos visos kvailos muzikos — girdimus garsus. Ir tada gera. Tokia keista tyla. Nuo lašų.
O po jo, po lietaus, gali pamatyti vaivorykštę. Ir tada tyliai, sau, nusišypsai. Ir paukščius girdėti. Jei tai pavasaris. Ar vasara.
Ir tada gera.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą