Iš esmės, tai nieko nereiškia. Tai tik mėnuo, metų laikas. Bet, kita vertus, tai naujas išbandymas. Kai baigiame būti savimi patenkinti ir pasitikintys. Kai reik kompromituotis ir jaudintis dėl neatliktų darbų. Išbandymas, kuris atveria naujas duris į naujus pasaulėlius, kurie dar mūsų laukia, berods, tolimoj ateity. Kai po dvidešimties dienų tampame vyresni ir vis dar tuo nebetikime. Kai prabėga paskutinis mėnuo saulės, ir šilumos, bei blėstančių prisiminimų. Ir, rodos, visai neseniai gulėjome ant žolės besvajodami apie tą paslaptingąją laisvės vasarą, šiandien ją gailiai palydime.
< Šiandien vėl gulėjome ant žolės. Nors tai buvo visai trumpai, bet buvau tokia laiminga... Visi aplinkui sėdinėja, nebijodami išsipurvinti savo kelnių, ir bijo išsipurvinti marškinėlius, staiga atsigulus. Prie mašinų trinasi buvę dvyliktokai ir daro zarisovus, nors į juos ir taip niekas nežiūri. Per laiptus į mūsų pusę keistai žiūri du vaikinai. Lygtais gulėti ant žolės būtų neįtikėtina. Ir visi taip bijo atsipalaiduoti, pagaliau pabūti savimi. Bent tai trumpai minutei atsigulus ant tos šviežios žolės, kuri priverčia atsipalaiduoti. Ir pajusti gyvenimo kvapą. Pamatyti tą nepakartojamą dangų. Ir pagaliau padaryti tai, ko nedarome veik niekad; įsisąmoninti, koks gražus mūsų pasaulėlis. >
< Šiandien vėl gulėjome ant žolės. Nors tai buvo visai trumpai, bet buvau tokia laiminga... Visi aplinkui sėdinėja, nebijodami išsipurvinti savo kelnių, ir bijo išsipurvinti marškinėlius, staiga atsigulus. Prie mašinų trinasi buvę dvyliktokai ir daro zarisovus, nors į juos ir taip niekas nežiūri. Per laiptus į mūsų pusę keistai žiūri du vaikinai. Lygtais gulėti ant žolės būtų neįtikėtina. Ir visi taip bijo atsipalaiduoti, pagaliau pabūti savimi. Bent tai trumpai minutei atsigulus ant tos šviežios žolės, kuri priverčia atsipalaiduoti. Ir pajusti gyvenimo kvapą. Pamatyti tą nepakartojamą dangų. Ir pagaliau padaryti tai, ko nedarome veik niekad; įsisąmoninti, koks gražus mūsų pasaulėlis. >
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą