O ko ten nemačius. Tų nesugebėjusių savo gyvenimo pastatyti ant kojų žmonių, kurie dabar gyvena lauke. To iki galiausių ribų suteršto oro. Suniokoto dangaus ir vandens. Ir to nenormalaus, užimto pasaulio, kuriame egzistuoja savo gyvenimėlių išvarginti turtuoliai, viskuo nepatenkinti ir vis dar tikintys, kad visada geriau ten, kur mūsų nėra. < >O aš noriu į Peru. Sacharą. Sibirą. Kur žmogaus ranka dar neprisidėjo. Kur dar nespėta nieko sugadinti. Kur nieko nėra. Jokių kaukių. Baimių. Silpnybių. Tik laisvė. Tu.
T E N T U E S I L A I S V A S.
T E N T U E S I L A I S V A S.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą