Today

Aš nekenčiu, kai ant manęs šaukia.

Mane tai veikia atvirkščiai. Pradedu daryti išvirkščiai ir veikti visiškai netikėtai.

Ir jeigu po to norite iš manęs pagarbos, tai jos nesulauksite.

Negerbiu žmonių, kurie šaukia.

Gal tai dėl jų man lūžta galva jau ketvirtą dieną. Gal tai dėl jų pradėjau dar labiau nekęsti savo mokyklos, vaidinimų, direktoriaus pavaduotojos ir galiausiai, šios dienos.

Noriu veikti. Taip noriu veikti. Noriu susitikti su visais tais žmonėmis šį vakarą, susipažinti su jais, pasibūti. Nebegaliu apkęsti to jausmo, kai neturiu ką veikti. Mano gyvenimo tempui tai nebūdinga.

Noriu išsinešdinti iš namų.

Noriu, kad šis įrašas nebūtų toks bukas, koks jis yra. Noriu, kad mano lietuvių mokytoja būtų prezidentė, nes tai visų nepaprasčiausia moteris. Noriu, kad man liautųsi skaudėjusi galva ir šokinėjęs svoris.

Noriu ir nenoriu pavasario, kuriuo jau taip kvepia. 0 gal, vis dėlto labiau nenoriu.

Noriu neimti taip giliai į širdį žmonių bukumo. Jų nekultūros ir nepagarbos.

Noriu pamiršti kai kuriuos dalykus ir liautis pyktis su R., nors ir žinau, kad tai niekada neįvyks. Nebent galutinai išgaruosime viens iš kito odos lopinėlių, į kuriuos esame taip giliai įsismelkę.

Nes aš nekenčiu, kai ant manęs šaukia.

Nes aš apsinešiau Adele.

Ir pripažinsiu, ji puiki.

Anyway, I love my classmates.
And it was the evening of beauty.
The evening of my Dearest, my most loved m u s i c.

Never mind, someday I'll find someone like you~