Būna tokių kvailų filmų, kad tik sėdi ir meldiesi „prašau, greičiau pasibaik, nagi, pasibaik“, o mesti negali. Nes tu niekada negali nieko mesti. Neįdomios knygos, nuobodaus filmo, buvusios meilės, nes tu privalai pasiekti finišą. 0 koks finišas už to viso? Tai tik laiko gaišimas. Laiko, per kurį galėtum pajusti tūkstantį žaibuojančių minčių, parašyti šimtus žodžių, žodžių, be kurių negali gyventi. Galėtum dešimt kartų sustaugti „kaip tavęs nekenčiu“ ir „kaip man tavęs reikia“. Visi sakys, kad tai laiko gaišimas. O tu ir neskubi. Tau svarbiau finišas. Geležinė valia, kurią visą gyvenimą taip stengeisi išsiugdyti. Ir ji jau bręsta, jau auga. Ji jau pusiaukelėj. Ji jau molinė, arba medinė. Tereikia išmesti vieną dalyką, ir viskas bus pagal planą. Viskas, ir visada. Vieną dalyką, ir vieną žmogų. Praeities vasarą, rudenį ir pavasarį. Nužudyk meilę.
Ir nebereikės žiūrėti nuobodžių filmų iki galo. Nieko nereikės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą