31 sausio 2011

I love you, fools!

Mes debilai, degradantai, ištvirkėliai, dezodorantai, vaikiškos sultys, šviesus alus, mes , mes, mes...
—Mirka, namie? Ko tau atnešt, mes tuoj ateisim į svečius?
And everything starts from this.
***
Kad ir visi vakaro planai sugriauti, bet, tai nieko nereiškia.
Palyginti su visom šitom akimorkom tikrai iš tų narkošiškų ir įvairiai kitaip iškrypusių filmų.
Su visur lendančiomis rankomis ir nuoširdžiomis šypsenomis, su išprievartauta mūsų visų trijų sofa, ir preciziškai Misterio Gž sutvarkytu kompu.
Ir iš esmės, to neįmanoma aprašyti, to neįmanoma išpasakoti, nes tokie dalykai neplaukia. Neplaukia, ir tiek. Jų neįmanoma išgyventi dar kartą. Jie lieka tik prisiminimuose, ir žiauriai netvarkingoje mano kambario, paversto į šiukšlinę, atmosferoje.


Ir visa tai paika, nes visose šiose nuotraukose yra tik maža dalelytė to, kas turėtų būti, ir žmonių čia turėtų būti po tris. Kai prispiria, niekada neįmanoma susirasti tinkamos nuotraukos.









Ir nebereikia daugiau nieko sakyti, just
I love you, fools!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą