Štai kokią (labai negausią, deja) informaciją pagal šitą užklausą mums pateikia Vikižodynas:
Daiktavardis
- harmonija
- darnus daikto dalių, spalvų, garsų ir kitų dalykų suderinimas
- tai melodiją lydinčių garsų visuma (Muzika)
Iš senovės graikų santarvės deivės vardo
Harmonija.
Ir paskiemenuoja, ir pagal sritis paskirsto, o prasmingo nieko taip ir nepasako.
Kas gi iš tikrųjų ta harmonija?
Harmonija, iš tiesų, yra kur kas daugiau, negu daiktų, spalvų, ar garsų dermė (galbūt mitologiją šįkart paliksiu nuošaly, labai nenuliūskit, kada nors pakalbėsime ir apie ją). Jeigu žvelgti iš labai subjektyvaus taško, besirandančio kažkur mano gyvenimo kelyje, tai harmonija yra šventas viso pagrindas visa savo esybe.
Atradus tą harmoniją ir bent iki tam tikro lygio prie jos priartėjus, gyvenimas pasikeičia iš esmės.
Kad sukurtum harmoniją aplink save, visų pirma reikia gyventi harmonijoje su pačiu savim.
Taip, kad žiūrėtum į veidrodį ir matytum ne kreivą nosį, o simetriją (ar asimetriją). Kad sugrįžęs namo jaustum malonumą, o ne minčių "kas per jovalas" et cetera antplūdį. Kad supantys žmonės, daiktai, visa kas aplinkui, keltų malonių pojūčių, skatintų: kurti, dirbti, gyventi.
Harmonija yra toks dalykas, ji yra nematoma ir neapčiuopiama (banaliai pridėsiu — kaip ir daugelis svarbiausių dalykų), bet jei kartais pavyktų užuosti, ar kaip kitaip ją pajusti, visi vaizdai pradeda susidėlioti į vieną didelį paveikslą. Viskas atrodo prasminga ir viena nuo kito neatsiejama. Tai yra labai svarbu, nes tada jau nebekyla jokių abejonių, kad ir tu pats esi to paveikslo sudaromoji dalis.
Kita vertus, galbūt harmoniją "pasigauti" yra labai sunku. Ji arba yra tavyje (nuo pat gimimo apsigyvenusi, tik galbūt dar snaudžianti), arba jos nėra. Tu harmoningai judi, tavo sienų ir/ar drabužių spalvos puikiai dera, ir muzikos tu klausaisi geros, ir tavo automobilis tau tinka pagal tavo gyvenimo bei atrodymo būdą.
O gal tau to tiesiog nereikia. Juk gyvena žmonės ir be to. Spėju, didžioji dauguma apie tokį štai magišką dalyką nelabai ir buvo kada mąsčiusi, ir dar juk nenumirė.
Taip.
Bet, bet kuris estetas pasakys, jog be harmonijos pasaulis — haosas. Reikalas tik tame, kam kokių sąlygų prasmingam gyvenimui reikia: vieni reikalauja absoliučios ramybės, kitiems reikia "meninės betvarkės", tretiems tiesiog būtinas pastovus gaudesys, judesys ar dar kas nors.
Taigi, kas ta harmonija?
A velniai ją žino...
