2day

Dienos citata pamąstymams (vis ta pati aš, Jan25, Twitterio įrašai):

< > Pasaulis visada toks nesąžiningas; gražios merginos keikiasi, protingi vyrai yra tavo draugių vyrai, sėkmingi žmonės yra nelaimingi, mylintys nėra mylimi. Idealių žmonių nebūna. Idealiai nieko nebūna.

O tarp kitko, tos rutiniškos dienos, jos lekia taip greitai.

Ir jau pradedi suvokti, jog po metų, tikriausiai, viskas bus visiškai kitaip. Tie, kas buvo su tavimi tūkstančius metų, išsiskraidins kur nors kitur, kaip ir tu, visiškai nepatyręs, visiškai nežinąs, ko tikėtis iš pasaulio.

Nors kaip mano gyvenimo praktika rodo, iš pasaulio geriau nesitikėti per daug. Apskritai, geriau nesitikėti. Tada viskas būtinai bus. Ir viskas, ir laiku.

O dabar, aplankė toks nežemiškai gražus jausmas, ir: "grįžti nesinorėjo iš to nežinomo, nematomo, bet visam kūne, visoj sieloj juntamo pasaulio. Jis buvo nematomas, bet aiškus kaip vasara, gilus kaip dangus."

Ir visai užsimaniau tokio daikto.

Nežinau, kuriems velniams man to reikia, bet būtų visai faina.

So, jau nuo dabar mano pirkinių sąrašo pagausėjimas:

P.S. Dievinu, kai paskambina brolis. Tiesiog pasikalbėti. Šiaip sau, be jokios priežasties. Tas jausmas, viską sužinoti pirmai. Tas jausmas, kai žinai, jog tavimi pasitiki.

Visiems linkėčiau tokių brolių.

Gražiausias mūsų vaikystės prisiminimas.