08 lapkričio 2011

"Melodija". Arba įkvėpta B. Radzevičiaus

"Galima daug ko netekti ir vis tiek gyventi" — rašo B. R. Interpretuoti šitą mintį galima visaip. Taip, galima. Galima netekti, galima gyventi. Bet netekti ko? Garbės, siekių, santaupų, mylimo augintinio. Gyventi toliau, bet gyventi kaip? Alsuoti kartu su pasauliu, ar stovėti nuošaly ir stebėti, kaip sukasi Žemė aplink savo ašį. Kaip šypsosi praeiviai ir verkia naujagimiai. Netekti ko?
Prasmė. Jeigu nugyvenai aštuonis tūkstančius dienų, padaugintų iš dvidešimt keturių, ir susimąstei. Ar yra prasmė? Ar žinai prasmę? Kas ta prasmė yra tau? Tai būtybei, nematomai ir bekvapei, kuri daugelį metų tūno tavyje. Ar tavo žodžiai yra tavo veiksmų įprasminimas, o veiksmai — gyvenimo? Prasmė gali būti tikslas, o tikslas gali būti prasmė. Prasmė gali būti ir televizoriaus žiūrėjime, rytiniame bėgime, vardiniuose drabužiuose, asketizme. Gili? Ar tokia, pusėtina? Kiekvienam daiktui žmogus pats suteikia prasmę. Didesnę, ar mažesnę, gyvybiškai svarbią. Netekti galima daug ko, bet netekti prasmės yra yra netekti gyvenimo. Už tos ribos jau prasideda egzistencija. Paprasčiausia, bereikšmė. Su visomis gimtinėmis, tiesomis, grožio ir gėrio suvokimais, paliktais ten kažkur. Palaidotais juodoje, vėsioje žemėje.
Galima gyventi, daug ko netekus. Jei tos netektys — ne savęs praradimas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą