Ir kaip gyvensi tu žmogus?
Kai tik atgimė tavo apdulkėjęs patriotiškumas, kai tik įsitvirtinai žemelėj gimtoj, kai tik išmokai grožį visą kaupti aplink save, o ne dairytis po svetimšalių memuarus, tai še tau. Tiesiai į paširdžius.
Kartais nuo debesų nukrenti taip staigiai, kad kaulus vos susirenki.
Visas vietas dega, kurias tik įmanoma. O ypač minkštąją. Lakstai kaip nevisprotis, planuok neplanavęs, o žinoti sunku. Savaime suprantamas reikalas, kad proto dar semtis ir semtis, ką jau kalbėti apie smegenų turį prieš dvejus metus.
Kodėl, Lietuva, svajonės čia vertinamos skaičiais? Žmonių likimai matuojami skaičiais. Pačios tavo, miela, likimas.
Kuo pavertė visą švietimo sistemą — purvų sutepta, suteršta, vien kažkokia neaiškia politika aptverta viskas, ir nė neprieik. Pinigo neturi, tai ir keliauk. Žmonių protingų pilnas vežimas, o dėt jų kur nebėr.
Ir vainikuojama visa tai studentavimais užsienyje, darbais ir visokiais juodais reikaliukais.
O to juodumo, kur jį dėt, jau tvert sunku.
Įstrigęs nežinomybėj neišmatuotoj, žmogus, nežinai. Nenori bėgti — tik apsipratai su namais, o likti — varyte varo. Varyte varo.
Ar leisi Tu man, Lietuva, namuos pasilikt?
Kai tik atgimė tavo apdulkėjęs patriotiškumas, kai tik įsitvirtinai žemelėj gimtoj, kai tik išmokai grožį visą kaupti aplink save, o ne dairytis po svetimšalių memuarus, tai še tau. Tiesiai į paširdžius.
Kartais nuo debesų nukrenti taip staigiai, kad kaulus vos susirenki.
Visas vietas dega, kurias tik įmanoma. O ypač minkštąją. Lakstai kaip nevisprotis, planuok neplanavęs, o žinoti sunku. Savaime suprantamas reikalas, kad proto dar semtis ir semtis, ką jau kalbėti apie smegenų turį prieš dvejus metus.
Kodėl, Lietuva, svajonės čia vertinamos skaičiais? Žmonių likimai matuojami skaičiais. Pačios tavo, miela, likimas.
Kuo pavertė visą švietimo sistemą — purvų sutepta, suteršta, vien kažkokia neaiškia politika aptverta viskas, ir nė neprieik. Pinigo neturi, tai ir keliauk. Žmonių protingų pilnas vežimas, o dėt jų kur nebėr.
Ir vainikuojama visa tai studentavimais užsienyje, darbais ir visokiais juodais reikaliukais.
O to juodumo, kur jį dėt, jau tvert sunku.
Įstrigęs nežinomybėj neišmatuotoj, žmogus, nežinai. Nenori bėgti — tik apsipratai su namais, o likti — varyte varo. Varyte varo.
Ar leisi Tu man, Lietuva, namuos pasilikt?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą