Na ką, filosofiškasis vakaras prasideda. Skendėdamas laukime, žmogus, pradedi susimarazmint. Kita vertus, jei jau kažkas šitą blogą skaito, pasimarazminam kartu!
O jei prie reikalo, tai kaip visada vonios kambaryje, nuo pat ryto mane aplankė labai gražių minčių srautas. Vonia tokiems yra tinkamiausia vieta. Ten visada aplanko kažkas gera.
Tikslo siekimas yra nepaprastai įtraukiantis dalykas.
Šia tema samprotauti galima pusantro milijono metų, bet tiek laiko mes neturime, pasaulio pabaiga, juk, ne už kalnų.
Bet tikslas iš tikrųjų yra vertingas dalykas. Kaip ir visokiausio pobūdžio svajonės, norai, troškimai ir visi kiti bla bla bla. Visa šita mistika turi nepaprastai didelę galią, sakau jums.
Ir visai ne mitas, kad svajonės pildosi. O jei pas jus jos nesipildo, vadinasi, nemokate svajoti. Ir niekuo dėti mano nerealistiški dramatiški filmai, mano pasaulio suvokimas yra toks, koks yra. Bet dabar ne apie svajones.
O ką pasakytumėte į tai:
Iššūkiai. Iššūkiai?
Nagi, asociacijos?
Galbūt prieš akis iškart išdygo pirmo pasimatymo prisiminimų scena, ekstremalus vairavimas, šuolis su parašiutu, skendimas ar dar koks velnias.
Iššūkis. Iššūkis yra eiti į darbo pokalbį, susitikti su naujais žmonėmis, yra kirsti gatvę draudžiamoje vietoje. Iššūkis yra atsistoti prieš tūkstantinę minią ir pasakyti, kad pasaulis nėra tobulas.
Bet jei viso to yra tikslas, ir jei tu tą tikslą turi, taip, būtent, realiai tu negali jo turėti, bet kur nors giliai giliai smegenyse, minkštame fotelyje, jis sėdi ir žiūri tavo akimis, tai tu būtinai nugalėsi. Nugalėsi visą minią, kuri mes į tave akmenis. Tu tapsi nemirtingas.
Kai susiduri su sunkumais, ir juos įveiki, pasijunti supermenas. Ir tai yra spyris eiti priekin. Brįsti gilyn. Į savo tikslo platybes. Kai esi įbridęs iki kelių, kelio atgal nėra. O tada jo visai ir nereikia.
Tikslas yra tai, kas įkvepia mus, kasdien, kasdien pabusti, suvalgyti pusryčius ar surūkyti cigaretę. Nes jei pagalvoti labiau, tai tikrai verta. Ne tik aš, kažkokia neišmanėlė, taip sakau, taip sako ir rašytojai:
"Tikslas yra aiškus pasirinkimas, ką, kur ir kaip mes duosime pasauliui.;
ir galite apmąstyti ką nors rimto, arba tiesiog gražaus.
O jei prie reikalo, tai kaip visada vonios kambaryje, nuo pat ryto mane aplankė labai gražių minčių srautas. Vonia tokiems yra tinkamiausia vieta. Ten visada aplanko kažkas gera.
Tikslo siekimas yra nepaprastai įtraukiantis dalykas.
Šia tema samprotauti galima pusantro milijono metų, bet tiek laiko mes neturime, pasaulio pabaiga, juk, ne už kalnų.
Bet tikslas iš tikrųjų yra vertingas dalykas. Kaip ir visokiausio pobūdžio svajonės, norai, troškimai ir visi kiti bla bla bla. Visa šita mistika turi nepaprastai didelę galią, sakau jums.
Ir visai ne mitas, kad svajonės pildosi. O jei pas jus jos nesipildo, vadinasi, nemokate svajoti. Ir niekuo dėti mano nerealistiški dramatiški filmai, mano pasaulio suvokimas yra toks, koks yra. Bet dabar ne apie svajones.
O ką pasakytumėte į tai:
Iššūkiai. Iššūkiai?
Nagi, asociacijos?
Galbūt prieš akis iškart išdygo pirmo pasimatymo prisiminimų scena, ekstremalus vairavimas, šuolis su parašiutu, skendimas ar dar koks velnias.
Iššūkis. Iššūkis yra eiti į darbo pokalbį, susitikti su naujais žmonėmis, yra kirsti gatvę draudžiamoje vietoje. Iššūkis yra atsistoti prieš tūkstantinę minią ir pasakyti, kad pasaulis nėra tobulas.
Bet jei viso to yra tikslas, ir jei tu tą tikslą turi, taip, būtent, realiai tu negali jo turėti, bet kur nors giliai giliai smegenyse, minkštame fotelyje, jis sėdi ir žiūri tavo akimis, tai tu būtinai nugalėsi. Nugalėsi visą minią, kuri mes į tave akmenis. Tu tapsi nemirtingas.
Kai susiduri su sunkumais, ir juos įveiki, pasijunti supermenas. Ir tai yra spyris eiti priekin. Brįsti gilyn. Į savo tikslo platybes. Kai esi įbridęs iki kelių, kelio atgal nėra. O tada jo visai ir nereikia.
Tikslas yra tai, kas įkvepia mus, kasdien, kasdien pabusti, suvalgyti pusryčius ar surūkyti cigaretę. Nes jei pagalvoti labiau, tai tikrai verta. Ne tik aš, kažkokia neišmanėlė, taip sakau, taip sako ir rašytojai:
"Tikslas yra aiškus pasirinkimas, ką, kur ir kaip mes duosime pasauliui.;
Tikslas įpareigoja mus užbaigti save.;
Aš jaučiu tarytum laukčiau, kad kažkas nutiks — kažkas, kas paskatins mane pajudėti vienur ar kitur."
Ir aš jaučiu. Kad labai kryptingai judu kažko link. Nes, vėlgi, pasinaudosiu tos pačios knygos (Richard J. Leider Tikslo Galia) mintimi "Retkarčiais, kai nerašau, mano dvasia išblėsta ir viskas atrodo be prasmės ir tikslo".
Jau nė nebežinau, kur nukrypau, nuo to kelio, kuriuo norėjau eiti, rašant šį įrašą, nes viskas yra pernelyg išmėtyta ir visko yra pernelyg daug.
Todėl pabaigsiu dar viena citata. Matyt, šiandien yra citatų diena.
"Kai kurie žmonės priverčia nutikti tam tikrus dalykus; kai kurie žmonės tik stebi vykstančius dalykus; o kai kurie žmonės net nežino, jog kažkas vyksta."
Didžiuojuosi, jog mane supantys žmonės yra aukščiau viso šito. Jie patys yra ĮVYKIAI. Labai svarbūs, mano gyvenime.
O dabar pamirškit visa tai ir chillinkit. Arba įsijunkit šitai:
ir galite apmąstyti ką nors rimto, arba tiesiog gražaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą