Mano emocionalumas anksčiau laiko prives mane iki kapų, bet tos emocijos, jos tokios, t o k i o s, T O K I O S.
Tai kaip laimėti loterijoje, tai kaip visu garsu klausytis gražiausios pasaulyje dainos. Kaip pažvelgti mylimajam į akis, kaip taurelė kavos likerio, tai kaip tūkstantį kartų patirti orgazmą.
Nevalingi šypsniai ir raumenų traukuliai. Visa muzika atrodo tobula ir visas pasaulis atrodo nepakartojamas.
Laikas praranda prasmę, o erdvė ribas.
Ir nieko daugiau nebereikia.
Tai geriau, negu bet koks alkoholis (tik pamanykit, tai krito iš užkietėjusio alkoholio mylėtojo lūpų!) ar bet kokie svaigalai.
Tos emocijos, tai tokia euforija, kad jokie epitetai ir net hiperbolizacijos to neperteiks.
Tai yra palaima. Tai yra tiesiog T A I.
Kas gera, kas gyvybiškai svarbu. Anyway, galingas variklis tos emocijos.
Šį kartą (kaip ir būdinga geroms juostoms, kurios retkarčiais pakliūna man po ranka) mano sielą ištisas dvi valandas džiugino amerikietiška 2007-tųjų juosta August Rush.
Vien po treilerio peržiūros akys išsprogo, ausys tris kartus pasimalonino, o iš lūpų išsprūdo didžiulis ir apvalus WOW.
O labiau į viską įsigilinti, viską paskaityti, pamatyti, ir išgirsti, galėsite patys (ir labai rekomenduoju!), štai čia:
Ką gi, kūrinyje ne per daugiausia gražių vyrų, bet šį kartą ne apie tai ir net ne apie meilę. Nors ji čia irgi savo vaidmenį atliko, bet šį kartą patogiai įtaisykite ausis. Geriausia, padėkite ant raudonų pagalvių su auksiniais kutais ir padarykite masažą. Jos jums būtinai atsidėkos: euforija jūsų kūną užpildys šį kartą būtent per jas.
P. S. Neapsakomo grožio balsas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą