Treningiukų bumas arba Apranga visiems gyvenimo atvejams

(Rašytojas & filosofas & maištautojas manyje nenugalimi. Tekstas-priekaištas rašytas ketvirtą valandą ryto, sugrįžus iš šokių.)

 Kas tramdosi savo intymias šukuosenas, o kas ir stovio susitvarkyti negali.

Galvojau aš galvojau, ir vis vien nesuprantu, kaip galima ateiti į šokius su treningais. Į klubą, koks jis bebūtų, net jei tai mūsų vietinis marozynas. Ten, kur kai kuriems yra didžiulė galimybė sutikti savo gyvenimo meilę, savo mokyklos draugus, galų gale tiesiog žmones. Pagrinde pasipuošusius (nors kažin, kiekvienam savo puošmenos). Man (nors kas aš tokia?) būtų gėda pasirodyti prieš, tarkim, seniai nematytus žmones su netikru ADIDAS. Bent jau neklastotus renkitės, žmonės. Nes juk apgaulė, dviguba apgaulė, ir nieko daugiau, tik savęs.

Tokių nusisenėjusių pažiūrų žmonėms, kaip aš, tie treningiukai, taip tariant, yra nepagarba aplinkiniams. Labiausiai, moterims. Na, nebent esi koks nors super puper garsus treneris. Tada treningas yra tavo gyvenimo dalis. Ir jis, žinoma, yra tikras. Tikriausiai, iš kokios ekskliuzyvinės kolekcijos. Ir tikriausiai, kainuoja daugiau negu iš pirmo galima pagalvoti. Žinoma, vyrai neprivalo nešiotis su savimi atsarginių marškinių atvejui, jei kartais kokia moteris staiga panorėtų užkalbinti (nors ak, kaip norėtųsi), bet ir tas marozo įvaizdis irgi negelbsti. Nė kiek. Gal dar ir į darbo pokalbį taip atkeliausite, gerbiamasis?

Tvirtai tikiu rusų posakiu, kad išlydi pagal protą, bet sutinka tai pagal drabužius. Juo labiau, kad pats drabužio pavadinimas primena apie jo paskirtį.

Kurs nors užsienyje tokios mano nuomonės būtų palaikytos totaliu absurdu, nes į parduotuvę ten žmonės gali sau leisti nueiti ne tai kad su treningais, o su chalatu, bet tai yra atskira istorija. Chalatas, vis dėlto, man asocijuojasi su namais, kurie yra visų mūsų gėris, ir yra mielesnis.

Taigi, žmonės (o moterys — JUO LABIAU), treningas yra sportinis drabužis, netinkantis tokioms progoms, kaip vakaras visuomenėje. Tegyvuoja kaklaraiščiai!

P.S. Belieka viltis, kad po tokių subjektyvių postringavimų liksiu gyva ir nesužalota tam tikrų žmonių grupuočių, telaimina mane Dievas.