Matyt, normaliems žmonėms žiemą trūksta vitaminų, o man — k a ž k o t o k i o. Taigi, tai ir vėl prasidėjo. Šį kartą man kliuvo mano plaukai. Tikiuosi, mama kaip ir prieš keletą metų, kai norėjau varno sparno juodumo plaukų, stovės šalia ir neleis pridaryti klaidų. Nors, manęs jau seniai nebesuvaldysi.
Skaudu suvokti, kokia išlepinta ir nevaldoma dukra tapau. Še tau ką daro savarankiškumas nuo pat vaikystės. Kažkokių išsigimimų formomis virsta. O vėliau ir norisi kažko tokio, nes jau žmogus (ar nežmogus?) nežinai, iš kur naujų pojūčių ir adrenalino gauti.
Vaje vaje, reikia kažkaip gydytis (atimkit iš manęs visus butelius), nes gali pasibaigti blogiau, negu iki šiol sugalvojau.
Matyt, tas vidaus rėksmas tampa reguliarus, pernai nelemtoji adrenalino stoka pasireiškė tą patį mėnesį, vienuolika žvaigždėmis ties raktikauliu. O gal, kalti naujieji metai? Matai, atėjo nauji, tai ir naujovių kažkokių norisi, taip norisi, kad kailyje netveri.
Anyway, mielas Jesus, apsaugok nuo kvailysčių, nes tapdama vyresnė tampu drąsesnė, o pasekmės gali būti nesakysiu kokios.
Viltie, durnių motina, neapleisk!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą