Kodėl aš myliu Twitterį

Skaitai tai, ką rašei prieš metus, apie tai, ką jautei prieš 300 dienų, prieš keturis sezonus, prieš begalę gražių ir lietingų dienų, - ir negali atsistebėti. Kai kurie įrašai yra net nesuvokiami. Kai kurie dalykai yra lygtais dabar parašyti ir pagalvoti.

Laikas bėga siaubingai greitai, - jokia naujiena. Bet kaip sunku suvokti, kaip greitai rutuliojasi įvykiai, keičiasi vaizdiniai, jausmai ir mintys.

Prieš metus tu vaikščiojai kur nors Londone, kupina džiaugsmo ir meilės širdimi, laikant už rankos vieną nuostabiausių kada sutiktų žmonių. Šiemet tuo pačiu laiku tu būsi jau kitoje šaly, su kitais žmonėmis - pažįstamais ir ne. Šiemet tu jau mąstai apie kitką, rūpiniesi kitais dalykais. Bet yra siūlas, kuris niekada nenutrūksta (na, nebent amnezija...) - tai prisiminimai.

Ir žvelgiant į savo gyvenimą iš šalies, atrodo, kad praeitį su dabartimi ir viskuo, kas dar priešaky, jungia tik jis. Viską susieja tik prisiminimai, nes to, kas buvo - nesugrąžinsi. Nes jausmų, kurie buvo pajausti tą akimirką, dar kartą neišgyvensi, kvapų neužuosi ir sudegintos deguonies neatgaminsi.

O kartais, - Labai retai, kai mėlynas mėnulis (Julia Green ©) - labai gera pasinerti į tą praeities liūną. Ir jeigu tai padaryti padeda soc. tinklas, - tebūnie.

Ištrauka be konteksto

Yra vienintelis dalykas, kuris mus žudo - mintys. Neišbaigtos, nepagrįstos, nepateisintos. Dygstančios it grybai po pirmo lietaus, iš niekur. Iš nežinojimo. Virstančios gausybe versijų ir begalinėmis istorijomis su pačiomis geriausiomis ar blogiausiomis pabaigomis. Gimusios iš nežinios jos veda į nežinią, dar tamsesnę ir dar labiau neaprėpiamą. Kur neapčiuopiamas joks logikos siūlas. Jos kankina, jos nuodija, jos graužia iš vidaus. Ir tu blogsti, tu pilkėji, tavo lūpų kampučiai žiūri žemyn, bet paklaustas "kas tai?" - ... nejau atsakysi mintys?

Ir išvaduoti tada gali tik žodžiai. Atsakymai į klausimus "kas?", "kaip?" ir "kodėl?", ir į begalę kitų.

Tačiau, kas, jeigu niekas nekalba?..

Metų atradimai: kosmetika

Prisiskaičiau visokių "madingų" ir "firminių" blogų ir nusprendžiau pasidalinti savo mažais ir dideliais atradimais. Iš tikrųjų, pažvelgusi į savo kosmetinę supratau, jog šiemet atradau labai labai daug ir kosmetikos atžvilgiu "šie metai buvo labai sėkmingi", kad ir kaip kvailai beskambėtų. Mat gal kokį trejetą metų ieškojau tinkamo makiažo pagrindo: ir brangių, ir pigių išbandyta - tai per skysta, tai per greit nubėga, tai blizga. Ta pati istorija su plaukų priežiūros priemonėmis - kokius ketverius-penkerius metus (nemeluoju ir neperdedu) mano plaukai buvo visiškai nustoję augti ir suplonėję gal perpus. Tačiau, kaip bebūtų gaila, šios paieškos niekada nepasibaigia ir kur kas dažniau būna nesėkmingos - vis dar neatradau savo nagų priemonės sluoksniavimuisi išgydyti, ir, žinoma, begalės kitko.

Apskritai, kosmetika man yra ne tik būtinybė, bet ir ta tokia "geroji fėja", kurios aromatai, poveikis ir teigiami rezultatai daro diiiiiiidžiausiai gerą poveikį mano ne tik išvaizdai, bet ir savijautai. 

Tai gal užbaigsiu jau visą beletristiką ir pristatysiu savo TOP10, surūšiuotus paeiliui - pagal tai, kas ir kaip man pasitarnavo. 

P. S. Kiekvienas pavadinimas yra nuoroda į gaminį (todėl neaprašinėsiu to, ką galite rasti oficialios svetainės aprašyme).

P. P. S. Visi paveikslėliai, žinoma, vogti iš interneto, iš abejotinos ir nelabai kilmės puslapių.

Schwarzkopf Professional BC Bonacure Oil Miracle Shampoo

Nemeluoja visi tie apžvalgininkai rašydami, kad BC Miracle Oil serija - tikra revoliucija plaukų priežiūros priemonių gyvenime. Visų pirma, jau po antro naudojimo mėnesio mano plaukai ėmė augti kaip ant mielių, vėl tapo vešlūs ir stiprūs. Visų antra, mano vidutinio ilgio plaukams vienos šios tubelės užteko kokiems 5 mėnesiams. Vienintėlis apibūdinimas - tobula.

Max Factor Colour Adapt Foundation

Erškėčiais išklotą kelią nuėjau kol atradau "savo" makiažo pagrindą. Puikus matinis atspalvis (niekada netikėjau, kad kremas gali prisitaikyti prie odos spalvos, bet - tadam!), laikosi visą dieną, kartu su maskavimo pieštuku nuostabiai paslepia paraudonavimus ir spuogus. Apskritai, Max Factor kosmetikai suteikčiau metų prizą kokį, jeigu tik turėčiau ir galių tam, ir patį prizą.

L'Oreal Paris Gentle eye and lip makeup remover

Kiek esu išbandžiusi akių makiažo valiklių, dauguma nesugeba net paprasto tušo iki galo nuvalyti, ir po intensyvaus valymo dažnai būna net akis atmerkt sunku. Šitas valiklis - super švelnus, viską tobulai nuvalo, jokių nereikalingų kvapiklių, ir už puikią kainą.

Venus Perfect Face Care Purifying mask

Kaukės yra atskira istorija. Dažniausiai jos tobulai suveikia pirmus porą kartų, o vėliau oda kažkaip matyt prisitaiko, ir poveikio nelabai matyti. Šita kaukė su baltuoju moliu yra labai maloni užsitepti, o valomasis poveikis - dešimt iš dešimties. Veidas po jos kaip kūdikio, ir dar vienas pliusas - jokių dirginančių, nereikalingų kvapiklių ar dažiklių.

L'occitane migdolų dušo aliejus

Visokių dušo žele yra begalė, ir, tiesą pasakius, visi jie man yra vienodi - dažniausiai tenka rinktis šiaip, pagal kvapą ir pagal pakuotę. L'Occitane ir šiaip į kūną investuoja žymiai daugiau negu kiti, bet kiek mačiau jų puslapyje, šitas aliejus yra viena perkamiausių prekių. Subtilus kvapas, po jo oda labai švelni ir išpuoselėta. Tikrai verta rinktis aliejaus pagrindu sukurtą maudymosi priemonę. Net jei kaina yra didesnė už vidutinę.

Keune So Pure Moisturizing shampoo

Tikrai prabangus dalykas, labai patiko sudėtis - muilintis pradeda nuo sąveikos su vandeniu, skleidžia puikų kvapą, plaukai glotnūs ir malonūs prisiliesti.

Max Factor Loose Powder

Dar vienas stebuklas nuo Max Factor. Vienas atspalvis, bet vėlgi - taikosi prie odos, neperkrauna, lengva it pūkas. Be to, naudojant kasdien man jos užteko geram trejetui mėnesių.

LOreal Paris Volume Million Lashes mascara

Tušą išsirinkti man būna labai sunku. Nes norisi, kad ir storintų, ir ryškintų, ir nesulipintų. Begalė visokių formų šepetėlių, bet man jie visi būna nepatogūs teptis. Šitas - universalus, pasiekia net akių kampučius. Pats tušas nebėga visos dienos bėgyje, nebent labai verksit. Gumulėliai? O kas tie gumulėliai?

L'Oreal Sublime Body Exfotonic Exfoliating Gel

Šveitikliai irgi man atrodo visi vienodi, bet dažniausiai jų poveikis man yra pernelyg silpnas. Šito granulės yra šiek tiek stambesnės negu įprasta, todėl valomasis poveikis intensyvus, gerai putoja (nors šveitikliai neturi putoti, aš mėgstu šią jų savybę), ir kvapas tonizuojantis.

Bourjois Sweet Kiss Lipstick

Nesu didelė lūpdažių aistruolė, nemoku tinkamai išsirinkti atspalvio, bet šituo likau labai patenkinta. Su blizgiais kristalais, bet norint matinio dažniausiai tiesiog suvalgau ką nors, tada blizgis nusitrina, bet spalva išlieka gerą penketą valandų - nusitrina nebent daug geriate arba valgote sriubą.

Avon Skin So Soft Mineral Gems Glamorous Gold Shimmering Body Oil Spray

Šitas - vienuoliktasis - yra bonusas.

Neypatingai gerbiu Avon kosmetiką, bet šitą kūno purškiklį aliejaus pagrindu gavau dovanų ir - tadam! - jis man labai patiko. Tikrai sušvelnina odą, skleidžia malonų ir subtilų kvapą (nuostabiai tinka naudoti po L'Occitane dušo aliejaus) ir suteikia spindesio, bet jis irgi yra labai subtilus, todėl purškiklis puikiai tinka naudoti kasdien (kas mėgsta intensyvų spindesį, toks efektas išgaunamas būnant saulėje).

Žinoma, kosmetika yra toks dalykas, kad viena priemonė vienam gali tikti tobulai, o kitam būti tikras priešas - juk mes visi unikalūs, todėl ir priemonių reikia kiekvienam skirtingų. Anyway, šį bei tą išbandyti, manyčiau, tikrai verta. Kol kas iki, o aš - į tolimesnes paieškas.

Xmas wishlist

Pradėjau rašyti išankstinį laišką Kalėdų seneliui ir suvokiau, kad šiemet mano norai kaip niekada paprasti. Tokie labai "ūkiniai", sakyčiau. Paradoksas - dideliais dalykais pasirūpinu pati, tuo tarpu smulkius palieku visokiems mistiniams personažams. Smulkmenoms dažniausiai tiesiog pritrūksta laiko, - ne itin svarbu, matai, tai ir nustumi į šalį.

Paprastai dovanų prašoma kelionių, bet aš nusprendžiau esanti jau didelė mergaitė ir pageidaujanti kelione pasirūpinti pati, nuo A iki Z (achch, kai laukiu nesulaukiu!), todėl prašau... keptuvių, šlepečių, taurių, pagalvių ir visokio kitokio namų ūkio gėrio. Na, ir šiek tiek gražaus...

Taigi, šiųmetinis Xmas wishlist (arba Kalėdinė istorija):

Kad blynus kepti būtų dar smagiau - blynų keptuvė

Ir kad vakarai namuose būtų dar jaukesni, - su baltu vynu

Kad blynai ir alkoholis kūnui žalos nepadarytų... - hula hoop lankas

O pasportavus - maudynių su nuostabiosiomis L'occitane kūno priežiūros priemonėmis

Ir... Schwarzkopf Professional BC plaukų priemonėmis

O tada - susišukuoti puikiosiomis "Wet Brush" šukomis

Ir galiausiai... šiek tiek pasipuošti!

O kad visi šie ritualai būtų lydimi malonios muzikos - Leon Somov & Jazzu naujasis albumas "Lees and seas"

Nuotaika: žiema

Neprisimenu, kada būta tokio gražaus lapkričio. Galima ant pirštų suskaičiuoti, kiek kartų teko apsiauti guminius botus. Tokiu oru net sunku suvokti, kad jau sekmadienį - oficiali žiema. Jeigu ne parduotuvės su savo super išankstinėmis kalėdinėmis dekoracijomis, tai turbūt ir nesuvokčiau, kodėl jau pradeda snigti.

Kaip bebūtų keista, šiemet visai norisi žiemos. Net jeigu ji žadama labai šalta (nors, žinoma, viltis, kad tai netiesa, gausiai užpildo protą). Balto, puraus sniego, juokingo jo girgždėjimo, snaigių šokių ir šaltuko piešinių ant stiklo. Net įšalusių, paraudonavusių skruostų, sniego angelų ir gniūžčių. O, Kalėdos! Raudonos kojinės, auksiniai saldainių popieriukai, begalė sausainių ir visokių kitokių skanėstų ir malonių smulkmenų. Jau jaučiu iš virtuvės sklindantį kvapą ir matau beplušančią mamą. Bus ramu, jauku ir nereikės niekur skubėti.

Stebėsim lengvai besileidžiančias snaiges ir iki pamėlynavimo žiūrėsim "Vieną namuose".

Ir nereikės niekur skubėti...

Kai lyja spalvomis

Tiek daug vandens, tiek daug lietaus, skėčių, atsuktų nugarų, dviprasmiškų siluetų, ir - neįtikėtina - tiek daug jaukumo, spalvos ir mįslingumo.

Lietus tikrai gali būti gražus.

Leonid Afremov

Mano mėgstamiausia - Foggy rain.

Rain princess

Under one umbrella

Farewell to anger

Dance under the rain

Bewitched park

When dreams come true

Rainy mood

Deep hug

Kur lyja šiltas tropikų lietus ir norisi šokti iki nukritimo

Regis, visos baimės kažkada išsisklaido. Gal visai po truputį, gal labai palaipsniui, - bet.

Kai nebijai pasakyti visko; kai stebi, kaip auga ir stiprėja pasitikėjimas. Kai tiesiog atsipalaiduoji ir nesijaudini dėl to, kaip atrodo dalykai. Kai jautiesi lyg ramybės saloj toli toli nuo kranto, nieko netrukdomas. Kur lyja šiltas šiltas tropikų lietus, kur norisi šokti šokius lietuje iki nukritimo.

Kur norisi šokti lietuje tiesiog iki nukritimo.

Išvaduokit.

Keista, kai kiekvieną dieną bent porą valandų praleidi analizuodamas žmonių psichologiją, elgesį, santykius, įsisavindamas ir suvokdamas pačias įmantriausias subtilybes. Kai esi jautrus it šešėlis saulėtą vidurdienį. Kai verki žiūrėdamas filmus ir klausantis gražios muzikos, nes pernelyg įsijauti, nes pasiduodi jausmams, esi visiškai atviras jiems. Bet kai reikia jausti ne muziką ir ne filmą, kai reikia atsiduoti ir tiesiog patikėti save, dygsta sienos ir kraujas stingsta gyslose. Pristatai tvorų ir prikabini spynų. Ir pradedi išgyventi - kad niekaip neišsivaduoji. Protas uždeda blokus. Uždėkit bloką jam, ir išvaduokit jausmus. Išvaduokit.

Motinos Merezės laiduotuvės

Viskas, mano Motinos Merezės karjera pasibaigia. Basta.

O kam švaistytis gerumu? Vis vien jis dažniausiai ignoruojamas. Paprašo tavęs žmogus ko nors, skiri valandą, kurią galėtum sėkmingai panaudoti savo reikalams, o jis ima ir išgaruoja net banalaus "ačiū" nepasakęs.

Gerumas ir geros manieros mus pražudys. Stovi, žmogus, žiūri, kaip tau tiesiai į dušią šika ir maloniai šypsaisi, - etiketas mat. Apsireiškia vidury nakties kažkokie pažįstami, su kuriais paskutinį kartą žodeliu persimetei prieš gerus metus ir prašo, pavyzdžiui, priimti juos nakvoti. Arba paskolinti šimtą litų. Bet pasiųsti tu jų irgi negali - reikia būti diplomatiškam...

Bet juokingiausia yra tai, kad tu šitų žmonių turbūt gyvenime nesi nieko prašęs. Ir net nesugalvotum, nes tokiems dalykams yra šeima, GERIAUSI draugai, o ne koks nors bet kas iš gatvės. Ir juokingiausia, - suvokti, jog net jei tau iš tikrųjų ko nors prireiktų, jie į tavo žinutę net neatsakytų, - nes niekam nerūpi.

Kokia išvada? Susikiškim savo kultūrą...

Nuo šiol tik hardkoras. Amen.

Mumyse yra visas pasaulis

Įdomu stebėti, kaip mes tampame tokiais, kokie esam, - dėka žmonių, kurie tyčia ar nevisai pasirodo mūsų gyvenime. Kaip mes keičiamės, perimame, kopijuojame, transformuojame, pritaikome sau jų būdų bruožus, savybes, gestus, manieras, pomėgius, mintis.

Jau vien tai, jog dažniau bendraudami su žmonėmis mes nevalingai perimame jų būdą kalbėti, tam tikrus vartojamus žodžius - įrodytas ir neginčytinas faktas. Ir tai gali būti tiesiog pažįstami, kolegos, tad apie artimus, draugus, mylimus nė kalbėti neverta. Bet kuris, susimąstęs, nusistebėtų, kiek dalykų ilgainiui keičiasi.

Kiekvienas, su kuriuo leidžiame vakarus, su kuriuo dirbame, keliais žodžiais persimetame laiptinėje, atsitiktinai apsikeičiame šypsenomis, kiekvienas yra įrašomas į mūsų "istoriją". Mes susemiame tą chaotišką informaciją iš aplinkos, iš kurios dalį atmetant, dalį perimant, dalį keičiant, formuojasi mūsų asmenybė, formuojasi tas tikrasis "AŠ".

Tad mumyse yra visas pasaulis. Visi kada nors sutikti žmonės. O mes patys esame tik rėmai rėmeliai visiems šitiems artefaktams įrėminti.

Ištrauka be konteksto

O, kad būtų mygtukas, laikinai atjungiantis protą.

Dvidešimt - pats laikas klysti, pats laikas leisti gyvenimui tekėti sava vaga.

Tas racionalumas - tikra apokalipsė. Tu tik atrandi tai, kas teikia tau džiaugsmo, kas įdomu, kas neįprasta, kas traukia, bet nepraėjus nė akimirkai kirminas jau pradeda graužti: čia tas ne taip, čia ne visai teisingai, tai nesusiję su tavo gyvenimo tikslais, o tai kerta tavo vertybių sistemos ribas.

Protas verbuoja, o mintys įkalina. Ir jeigu sergi šia liga, tepadės nebent didžiuliai sukrėtimai.

Mes pasmerkti. Romantizmas nebeegzistuoja.

Kino teatro ir delikatesų savaitgalis

Kai universitetas pagaliau pasigaili ir pasistengia, kad šį pusmetį tavo savaitgalis truktų keturias dienas, negali, žmogus, nesutikti, kad gyvenimas gražus... Atrodo, begalę nuveiktum. Todėl imi ir nuveiki tą begalę. Su didžiausiu malonumu.

Kaip sako, kad knygų neužgoš jokios technologijos ir elektroninės knygos, taip manau, kad niekas neužgoš kino. Du iš eilės vakarai kino teatre - nepaprasta palaima.

Velniškai netikėtas aukštas lietuviškos juostos lygis. Ploju atsistojus. Idėja, būdas, priemonės, viskas tiesiog idealu. "Ekskursantę" rekomenduoju visiems.

"Laiko tiltą" rekomenduoju tiems, kas mielai apsiverktų ir šiaip mėgsta romantines dramas. Labai gražu ir, svarbiausia, sukelia nepaprastai daug refleksijų - to trūksta daugeliui filmų.

Pastaruoju metu iš visų pusių mane stengiasi įkalbėti pradėti žiūrėti jei ne serialus, tai bent kažkokias laidas. Ir, oh well, Renatai tai pavyko... Детектор брехні ir sąžiningiausias Ukrainos žmogus.

O tarp seansų reikia pasilepinti - dievinu nusipirkti milijardą produktų, apsikrauti jais visą virtuvę ir galiausiai pasigaminti kažką pakankamai kuklaus, bet visai malonaus. Šį kartą saldžiarūgštė lašiša su briuseliniais kopūstais grietinės padaže. Niam.

Taip visai tarp kitko - spalio mėnesio atradimas. Tobulas blogas, tobulas.

http://whenyouliveinvilnius.tumblr.com/

Ir desertui; (ne)saldžiabalsiai Rudimental, džiuginantys mano ausis jau kokius metelius ir vis nepabostantys. Mmm

Ištrauka be konteksto

Keista, kai tavo gyvenime staiga atsiranda žmogus. Ir ne šiaip sau atsiranda, o taip, tarsi jis tikrai turėtų jame būti. Išdygsta iš nežinios ir atsineša eilę pernelyg reikšmingų sutapimų, kad galėtum juos ignoruoti. Tad tau nebelieka nieko kito, kaip tik imti ir susitaikyti su tuo, - priimti tą likimo siunčiamą signalą.

Tokiais atvejais (ypač jiems padažnėjus) ima atrodyti, jog gal ir iš tikrųjų nėra šiam pasauly nieko atsitiktinio...

Ištrauka be konteksto

Negalima versti žmonių keistis. Tu arba priimi žmogų tokį, koks jis yra, arba ne. Tam tikri smulkūs pokyčiai galimi, tačiau to turi norėti jis pats. Keistis reikia tam, kad taptum geresnis savo akyse ir galbūt atvertum sau naujas perspektyvas, o ne tam, kad kažkam kitam būtų patogiau. Apribojimai tik dar labiau gundo sulaužyti taisykles, peržengti tą kažkieno priverstinai nubrėžtą ribą.

Santykiai turi suteikti laisvę, o ne apriboti ją.

Ištrauka be konteksto

Žmogų galima įvertinti tik praėjus laikui, tada, kai jus jau skiria tarpas. Kodėl meno kūriniais grožimasi išlaikant tam tikrą atstumą? - Pernelyg priartėję galime matyti tik detales, bet ne visumą. Taip yra ir pažinime. Bendrą vaizdą susidaryti gali tik praradęs.

Nevertiname to, ką turime realiu laiku. Suvokimas ateina pernelyg vėlai. Pasveriame tikrąją savo laimę tik pasibaigus maloningam laikotarpiui.

Ištrauka be konteksto

"O ta baimė per arti prisileisti, per daug suartėti – ji viską griauna, išsklaido bet kokią spontaniškumo viltį. Nes tu visą gyvenimą gyveni užgniaužęs jausmus, besivadovaudamas iki smulkmenų sukonkretintais proto nurodymais.

Tarsi atvirauji, bet giliai širdyje taip bijai atverti tas paskutines duris, taip bijai pajausti „per daug“ ir kad visa tai bus veltui. Pasiteisini prielaida, kad tai tiesiog „ne tas žmogus“, vis dar „ne tas“, bet kuo toliau, tuo dažniau ima atrodyti, jog šis paieškų kelias yra begalinis, niekada nesibaigiantis. Ir krūtinėje auga dar viena, velniškai sintetinė, baimė..."

Ištrauka be konteksto

Ko trūksta vyruose?

Šiais laikais tai - nuolankumas. Kiekvieno vyro ego yra kažkas "tokio". Bet viena kitam neturėtų trukdyti. Vyrai pamiršta, kaip žavėtis moterimi, kaip mergintis.

Mokėjimas vertinti moterį, bent mažumėlę dėl jos pasiaukoti - pats didžiausias bonusas prie jūsų ego, atpildas už tai tikrai nenuvils.

Viena netikėta išvyka palydėti saulę ar be progos įteikta gėlė, maži netikėtuimai ir komplimentai - viso to joms reikia kaip gryno oro, visa tai suteikia sparnus.

Nėra laimingesnės, o to pasekoje - geresnės moters už tą, kuri yra vertinama. Mylima ir saugoma ji pražysta it gražiausia gėlė ir tai jau ta "stadija" - ji atiduos save visą, ji ir gamins, ir rūpinsis, suteiks progų ja didžiuotis, jai niekada neskaudės galvos ir ji nezys dėl smulkmenų.

Paprasti dalykai turi magišką poveikį. Gaila, kad daugumoje vyrų tai užsitrina. Juk tai yra kiekviename jų, tereikia tik išlaisvinti, - ir mėgausis tiek dailioji, tiek stiprioji šio pasaulio jėgos.

"VI-WA" No1

Mūsų pirmasis kūdikėlis. Pagimdytas paskubomis, bet visai sėkmingai. Imkit jį ir skaitykit, ir vertinkit, ir mylėkit, ir dalinkitės.

http://desks.netzine.eu/paper/preview/wiwa/13/9/1/

Nes žmogaus gyvenimas <...> nutrūksta staiga ir beviltiškai

"Pabaiga man niekad nėra tokai svarbi kaip kokia galutinė ištarmė, turinti viską paaiškinti: nes žmogaus gyvenimas nepaaiškėja, jis nutrūksta staiga ir beviltiškai, ir nieko neatsitinka. Man pavyzdys – Gedos mirtis: numirė toks žmogus, ir ką – niekas neišprotėjo, sraigės nevirto dinozaurais, niekam dėl to galvos labai neskauda, nebėr žmogaus, tai nebėr. Ir mūsų taip pat nebus. Taip ir turi būti, nieko nepadarysi. Todėl visos tos pabaigos, herojiški pasakymai, apibendrinimai – šūdas visa tai. Žmogaus gyvenimas dažniausiai nutrūksta neįdomiai."

Sigitas Parulskis

Iš Senekos "Apie pyktį"

„Daug verčiau išsigydyti nuo skriaudos jausmo negu keršyti. Kerštas užima daug laiko: besielvartaudami dėl vienos skriaudos, patiriame daugelį. Griežiame dantį ilgiau, negu esame skriaudžiami. Daug geriau elgtis priešingai, ydomis nekovoti su ydomis."

"Kaip dera tarpusavyje visi kūno nariai, nes kiekvieno saugumas svarbus visumai, taip žmonija turi saugoti pavienius asmenis, nes jie gimę gyventi visuomenėje, o bendruomenė gali būti sveika tik globodama ir mylėdama savo dėmenis."

Vasaros sezono memuarai

Ką gi, artėja kvailų apibendrinimų metas. Kažkam vienam pasibaigiant ir kažkam kitam prasidedant visada norisi daryti apibendrinimus (o gal tiesiog iš įpratimo?). Tačiau, kaip ten bebūtų, tų apibendrinimų, sakyčiau, visai reikia (siela prašosi...), - visų pirma, įtikinti save, kad tam tikras laiko tarpas praėjo ne veltui.

Tad pastarajam "vasaros sezonui" apibūdinti pasitelksiu Akvilinos citatą: "Vasara 2013 buvo kaip koks Švediškas stalas: visko daug, labai skanaus ir negalima nieko palikt nesuvalgyto."

Gausybę kartų, susimąsčius apie šių metų šiltas dienas, susidarydavo vienoks įspūdis - tarsi nieko grandioziško ir ypatingo nenutiko. Kita vertus, vyko tiek daug, - ir tos visos šukelės susidėlioja į visai dėmesio vertą vitražą, kuriame - ir pažinimas, ir malonumai, ir tinginystė, ir romantika, sportas, filmai, literatūra, tobulinimasis ir begalė kitko.

Pavyzdžiui, visai smagu pabaigti skaityti krūvą kažkada (o vargeli, prieš metus!) pradėtų knygų, tarp kurių jau antroji tavo šiais metais perskaityta norvegiška knyga. (Beje, labai patariu visiems ir visoms pasiskaitinėti Senekos "Apie pyktį" - demotyvuoja nervintis, jaudintis ir visaip kitaip nemaloniai jaustis).

Arba suvokti, jog įtraukusi į savo gyvenseną sportą, vis dėlto nepasidavei, ir visus 5 mėnesius nuo balandžio sąžiningai bėgiojai ir, dar daugiau, įveikei tą nelemtą "pritūpimų iššūkį".

Kaip gera apkabinti tuos, su kuriais prieš metus negailestingai išsiskyrei ir kuriuos pastarąjį pusmetį matei tik Skype lange.

Bent kartą pasidžiaugti (beveik) tikra iškyla, gamta ir ant grilio keptais sparneliais.

Pažinti naujas vietas, kontroversiškas ir šokiruojančiais, o kartu - ir žmones, kurie tampa daugiau negu praeiviai.

Mėgautis tradiciniu kaskart apsilankius savo vaikystės rojuje užplūstančiu įkvėpimu.

Švęsti skandinaviškas Jonines su "autentiškais" bei, oh well, su prezidente...

Gauti nuostabių atvirukų.

Lavinti savo kultūros pažinimą ir pradėti naujus darbus, pavyzdžiui, internetinį žurnalą (arba fotoalbumą ir video reportažus su bananais).

Sukaupti tikrus memuarus Twitteryje...

Ir, žinoma, žiūrėti, žiūrėti ir dar kartą žiūrėti ir, pagaliau, atrasti tikrai vertų dėmesio filmų!

Taigi, citata pradėjau, citata ir pabaigsiu (neįsižeiskit, čia juk viso labo meninė priemonė):

"Pabaiga ir kaulas. O kas skaitė - tas kvailas. Kaip bato aulas."

V. Gombrovičius "Ferdydurkė"

Ištrauka be konteksto

"Man santykiai yra nuolatinė kova su savimi. Kiti kovoja su savo mylimaisiais, o aš kovoju su savimi. - Kad nesinorėtų keisti to žmogaus, kad išsilaisvinčiau iš noro valdyti tą žmogų, sekti kiekvieną jo žingsnį ir bandyti įsiskverbti į jo mintis. Santykiuose svarbiausia yra laisvė, asmeninė erdvė, nors ir visai maža. Tačiau meilės, jausmų prigimtis yra "valdiška", glaudžiai susijusi su nuosavybės jausmu, pernelyg glaudžiai.

Tarp kitko, santykiuose šiaip ar taip kažkas dėl kažko kenčia; pavyzdžiui, vienas visada myli, o antras leidžiasi mylimas, - kuo ne kančia pirmajam?

Tad geriau kentėti nuo galinėjimosi su savimi, negu nuo žinojimo, kad knisi savo mylimąjį, o ir pats tikslas tarsi tauresnis..."

Kai pakvimpa rudeniu

Liūdna stebėti, kaip saulėlydis vis panašėja į vėlyvo rugsėjo besileidžiančią saulę, šiluma rusena it silpnutėlė ugnelė, o sutemos ateina taip anksti.

Oras kvepia rudeniu ir kažkodėl visai nedžiugu, kad jau tuoj - rugsėjis, bet kažkaip taip ilgu ir nostalgiška.

Netruks, ir vėl įsisupsim į rutiną ir plėšymąsi tarp universiteto, darbo ir draugų. O po kiek ilgėliau - į šiltą pledą, sesiją ir Naujuosius.

O čia šiek tiek džiazo nuo Krzysztof Komeda ("Knife in the water" OST)

„Nėra pasaulyje žydinčių sodų su dūzgiančiom bitėm, jei tų sodų tyro grožio ir raminančio bičių dūzgimo pirmiausia nejauti savo sieloje. Kas žmogaus viduje glūdi, tas ir išoriniame pasaulyje atsispindi.“

Dzūkas-Lionginas Baliukevičius

Nepasitenkinimas yra juodi dūmai

„Ilgai trunkantis nepasitenkinimas žmoguje visada ką nors sugriauna. Tas, kuris nesiliauja skundęsis Viešpačiui gyvenimu ir visa žmonija, turėtų žinoti, kad toks pražūtingas nusiteikimas jo širdžiai nieko gero nepatarsiąs. Kadangi jis negali susilaikyti šio jausmo nereiškęs ir nedemonstravęs, nepatenkintojo veidas niūrus, balsas šiurkštus, judesiai grubūs, ir tai nemaloniai nuteikia aplinkinius. Nors yra tendencija viskuo nepatenkintuosius laikyti protingesniais už kitus, gyventi su jais nėra itin smagu, tad nuo jų laikomasi atokiau. Kaip ištverti šalia tokių, kurie nuolat skundžiasi ir nuodija atmosferą dejonėmis bei priekaištais? Nepasitenkinimas yra juodi dūmai, užtvindą sielą, ir tas, kuris nuolat juos skleidžia, visiškai susinaikins.

Nieko nėra sunkiau, kaip koreguoti charakterį. Vis dėlto minties jėga, meilės ir valios dėka įmanoma keisti ir savo vidines būsenas.“

Omramas Mikaelis Aivanovas

Nes išvyksti vienaip, o pargrįžti jau kitas, jau kitoks

"<...> O dar daugiau nepažįstamų vietų yra vidiniame pasaulyje, kur pakeliauti bene įdomiausia ir prasmingiausia."
V. Landsbergis

Ir iš tikrųjų, kiekvienas išvykimas svetur (ar nevisai svetur) yra kaip orientacinės varžybos. Tiek tiesiogine, tiek "ta kitokia" prasme. Nes visada kažką supranti, visada kažką atrandi. Nuotrupas, mažmožius, šukeles, - bet jos palieka ilgam.

Ir apskritai, jeigu tik kuris mūsų galėtų nutuokti, kas laukia kelionėje, į kurią ruošiasi, - dažnai vargu, ar ryžtųsi išvykti. Nes išvyksti vienaip, o pargrįžti jau kitas, jau kitoks. O žmonės plaukia pro tave kaip sraunios upės, bet vienas kitas žiū - ir stabteli. Ir viskas tampa nebe taip. O tik geriau, ir dar geriau. Sulig kas akimirka.

O tas saldumas grįžti, kai žinai, jog laukiamas, - kai noriai pasitinka su šypsena, prieglobsčiu ir pusryčiais. Ir nesvarbu, kad tavo kelionė vis dar nesibaigė ir kasdien teleportuojiesi kitur - svarbiausia, kad yra tos kelios vietos, kur - kaip namuosna, ir pamaitina, ir savo šlepetes jau turi.

Ir po trumpo atodūsio gali judėti toliau: atrasti kontinentų, ar tiesiog - savęs...