31 liepos 2010

Krec_Этот Мир

Бомбы повсюду, этот город как полигон
Бог далеко, но лишь от тех, кто не верит в Него
Ведь он прошел по воде, не оставив следов
И если дождь – это слезы, то гром – это стон.
И если ночь – это день, то жизнь – это сон.
Черное с белым путаем, но кричим что правы.
Участвуем, даже не зная правил игры.

29 liepos 2010

Iš Sutrigubėjusių Minčių Srauto užrašų

LIEPA19

Keista pastebėti, kaip kiekvieną dieną tiek daug visko vyksta.
Keista, kad jau taip pripratau prie šitų namų, viešų dušų, neužsidarinėjančių tualeto durų, vaikų staugimo nuo ryto iki vakaro, lenkų kalbos ir animatorių, kurie vis dėlto yra tikrai Y. Prie valgyklos maisto, kuris irgi yra geras. Prie bendravimo, kuriuo tau parodo, jog gali būti kaip visi. Ne prastesnis, ne kitoks, kaip pripratai manyti.
Kuriuo parodo, kad tu tikrai kažkam rūpi.
Kažkam, ką pažinai prieš porą dienų.
Ko prieš tai niekada nemėgai. Kas buvo tau niekuo. Visišku nuliu.
Kas, pasirodo, įstengė įskiepyti tau didelio pasitikėjimo jausmą ir padėti tau toliau keistis.
Elgtis taip kaip nori. Be jokių moralių. Apribojimų. Sąlygų. Atžvilgių.
Kas šioms dviems savaitėms pavertė tave laimingu, beprotiškai laimingu žmogumi, paprasčiausiais dalykais, tiesiog skleidžiamais giliai iš nuoširdaus, nelaukiančio atpildo ir garbinimo vidaus.

25 liepos 2010

Pojūčiai

Ta vasara varo mane iš proto. Pojūčiai.
Ramūs vakarai, pilnos žmonių gatvės, amžinai šiltas asfaltas.
Bealkoholis alus, šokoladiniai lenkiški saldainiai ir bananas. Praviras langas, housemusic ir žiogų serenados. Vėsus vakaro vėjelis ir klavišų garsas. Tetrūksta tik romantiškos šilumos teikiančio objekto vyriškos lyties.
Euforija.
Pojūčiai. :mmm

05 liepos 2010

Pirmadienis

Nemiga, ankstyvas kėlimasis, beprotiškai mėgstama ankstyvais ir saulėtais vasaros rytais kelionė į miestą, nauja pižama, pasimatymas ant žolės, tūkstantis besikandžiojančių padarų, negailestingos raudonosios skruzdės, tavo draugo nesveikas protas, tavo spazmai kažkur tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių, tavo nesveikas protas, mano pyktis, tyla, griaustinis, kompiuteris, mieli žaidimai, beprotiškas karštis, ledai, milijonas naujų dainų, tyla, visos mintys skrendančios užsienio ir mano kelionės link, muzika, geras filmas, pačios padarytas jogurtas su persikais ir mėlynėmis, tyla, puiki knyga.
Begalė beprotiškai nesvarbių dalykų.
Detalės.
Tyla.
Ta žudanti tyla.
Abejonė. Jausmų nebuvimas. Abejonė.

Man atrodo, kad iš šitos kelionės niekada daugiau nebegrįšiu... ?
Kaip visada. Atrodo.

*Kreipinys „tu“ čia reiškia mano draugą.

Nepagaunamai lekia dienos.
Tokios nesąmoniškai tuščios.
Tokios nesvarbios.
Tokios neryškios.

Kaip ne čia ir ne dabar.

02 liepos 2010

0сколки счастливых дней

—kaip gera rast tokių žmonių pasauly, kažkaip kuriais pasitiki belenkaip .
—taip. dažniausiai jie būna praeiviai... bet žinai, būtent praeiviai pakeičia mūsų gyvenimą. pakeičia kažką. kažką reiškia. todėl nepakartojama keliauti. ir sutikti žmonių, kuriems gali pasakyti viską. ir daugiau niekada jų nebepamatyti.