Rutina užkniso juodai

Sunkios mano dienos, ir nieko čia daugiau nepasakysi.
Akimirką kitą atrodo, kad paprasčiau būtų tiesiog atsigulti ir numirti. O vėliau aplanko minčių lavina, kad mano kišenėje (čia labiau perkeltine prasme) dar ne viskas, ką pradėjau ir galiausiai tai, kad po pusmečio viskas komplikuosis dar labiau. Taigi šitoje vietoje pirmoji mintis vėl begėdiškai beldžiasi namo.
Vos neištiko šokas, kai suvokiau, jog šiandien įsijungiau muziką tik patį vakarą, ir rytą jos irgi nebuvo. Tokia nemuzikali diena. Tokia bemuzikė. Taip ir norisi pagalvoti: "ne, tai ne aš".
O, kad taip ir būtų.
Daug ašarų, daug sūrio ir jokių šalčių. Gal išvaduotų mano sielą iš sąstingio. Ir žodžiai, kurių trūksta labiausiai pasaulyje. O gal, tai ir vėl, paprasčiausia fiziologija.

Ak, atsigulti man, ar ne? —Štai kur klausimas.

Ką? Arba: O dabar pafilosofuokim

Nuo anų laikų mano gyvenime užsiliko tokia tendencija prieš miegą pagalvoti apie tam tikrus dalykus, dažniausiai apie visokeriopus jausmus ir visokiausias gyvenimo filosofijas.

Tiesiogiai iš Twitterio, todėl šį kartą rusiškai. Anyway, viena kitam netrukdo, lygiapusiškai galvoju daugiau negu viena kalba.

А в чем заключается судь? Всего. Всего вот этого: работы бесконечной, занятости, дел, нужд. А зачем это все вообще?  Зачем я каждый день крашусь, зачем перед сном читаю книгу, думаю о будущем, слушаю музыку, люблю сыр, зачем?

Что - та истинная судь, ради которой существует жизнь? Где она и есть ли она? Для чего человек на земле? Чтобы тратить деньги? Или чтобы спасти мир? А может по-настоящему счастливы только те, кто умирают, а мы на самом деле бессмертны, только не знаем об этом?

Тяжело не знать, зачем ты здесь. Нужен ли ты вообще здесь, или ты только просто так, по пути. Трудно жить в неведении и ради неведения.

Единственное, что допустимо - только надеется, что завтра будет лучше. Что не за горами тот священный рай, о котором все втихаря думают.

А может это и есть судь - надежда? Надежда спасет мир, а вера зделает его чище, или как там? А может мира нет, а это все только сон? Сон кого-нибудь, кто еще не родился, кто никогда не родится, кого вообще нет. Так, как нет всего, что мы привыкли видеть каждый день. Думать, что видим.

Weekend on air

Niekuo nesistebiu taip, kaip savo mega aktyvumu rytais po vakarėlių.
Tai niekas kita, kaip pats ryškiausias ženklas, jog naktis pavyko. Ir be didelio kiekio alkoholio (ooo, aš tikrai taip sakau?).
Viskas, ko reikia, tam tikri faktoriai, kurie iš esmės yra tiks smulkmenos, bet smulkmenos, lemiančios visą besiartinančios nakties likimą.
Gražūs žmonės, graži muzika, nepaprastai gražus vakaras plius truputis iliuzijų. Didvyriškas jausmas ir maloni euforija. Ir tik vienas, vienas vienintelis dalykas per visą vakarą širdį sušildo taip, kaip niekas kitas. Su jumis, mielieji, myliu gyvenimą.

Išgirsti šitą dainą saulėtą rytą yra kaip prisiminimų lavina, kaip visa, kas gali būti geriausia.

Ir, svarbiausia — pradėti dieną, o ypatingai sekmadienį, gerais pusryčiais.

P.S. Kokteiliai išgelbės pasaulį!
Robson cocktail

1 oz Jamaican dark rum

1 1/2 tsp grenadine syrup

2 tsp lemon juice

1 tbsp orange juice

So, LOL?

Ah, women

Atsiprašau, pajuokavote?

Kartais tenka pasijusti visišku jackass.
Ar tai aš durna, ar tai jūsų humoras, atsiprašau?
Galima suprasti humorą ir jį pateisinti, jei jis neperžengia ribų. Galima juokauti nors plyštant nuo to savo humoro, jei juokauti moki.
Keista, kai žmonės žvengia iš to, kas, na, taip pasakykim, apgailėtina. Ar tada, kai vertėtų patylėti.
Keista, kai žmonės, būdami aštuoniolikos, vis dar negali peržengti penktoko humoro slenksčio ir žvengia iš visko aplinkui. Ir dar tave spėja apkaltinti humoro jausmo neturėjimu.
Gal ir norėčiau pasijuokti iš visos širdies, bet, labiau kažkodėl norėtųsi, tam tikrais atvejais, sudaužyti tokiam šauniam juokdariui snukį. Galima juokauti, nepažeidžiant kito žmogaus asmeninės erdvės, jei nesi jam artimesnis už artimą.
Inteligentiškas žmogus pajuokaus geriau kukliai, bet subtiliai. O tie, kurie žvengia iš visko, dar ir leisdami sau įžeidinėti kitus tokiomis nekaltomis akimis "ko tu nesijuoki?", ak, humoristai.
Tikriausiai atrodo, kad skundžiuosi patyčiomis. Ak, ak, ne. Neteko, laimei.
Skundžiuosi vyrais, kurie sau leidžia moteriai pasakyti: ah ah ah, nori šokolado? — O į "taip, taip" atsako — pirma padarysi man tai ir tai. Neva HAHAHA, kaip juokinga.
Galima iš karto interpretuoti, kam ko trūksta. Tokiam humoristui nė už didžiausius pasaulio pinigus nei to, nei ano, nedaryčiau.
Vyrai, kur jūsų solidarumas, kur jūsų ypatingas humoro pojūtis?
Pajuokavote, astiprašau?

Good things come to those

100 years style

Monday's breakfast

33 malonumo priežastys

Carslberg

Eifelis, prancūzai ir visa, kas yra jų

Filmas, dėl kurio verta verkti

Geltonas sūris: pusryčiams ir visam gyvenimui

Tam tikri garsai, kurie yra daugiau negu malonumas

Humoras: geras ir šiaip sau

Idėjos

Įkvėpimas

Inkarai

Jūra

Kaktusai

Katės

Kelionės, kelionės, kelionės

Kent

Tai, kas daro mus gražius

Idėjų lietūs

Ledų kalnas, ar bent jau viena porcija

Lietus

Kavos, iriso, kremo, tiramisu ir dar visokio gėrio likeris

Kreatyvumas

Muzika: tamsiaodžių ir ne tik

Nuga

Nuogumas

Visokiausi optimistiški dalykėliai

Nemirtingas Parulskis

Prisegamos kojinės

Retro ir vintažas

Stilius

Subtilumas

Šviesos: fotografijoje ir ne tik

Body art ir visokie kitokie piešiniai ant odos

Visokie vyriški dalykėliai

Ir desertui - tai, kas efektyviausia

Kūniški malonumai arba vyrai, vyrai, vyrai

My Name is Khan

Paprastas, lengvas, bet spinduliuoja gerumą.

Nepaisant visiško mano standartų neatitikimo,

jungiamas antrą kartą. O gal net daugiau negu antrą.

Holy truth about me

No time to study yeah

Getting Nowhere

Savaitė plaukia kaip ledus numetusi pavasario upė,

o aš jaučiuosi kaip supersonic girl in the electronic world.

Eilutės vis sukasi ratu smegenyse,

visiškai pritapdamos prie konteksto

Odė sūriui

Taip ir norisi apie save negražiai pasakyti, bet nesakysiu.

Nežinau, iš kur ta begalinė meilė sūriui, bet tai tikrai rimta.

Geriausi pusryčiai pasaulyje ir geriausia pasaulyje vakarienė.

Warning: šitas vienas tikriems ekstremalams.

Vienas kąsnis, ir burna visom įmanomom ugnim dega

Nes tai, kas tikra, amžiams išlieka

Olimpiadiniai minčių klystkeliai. Kaip visada rašau ne pagal temą, o apie ką noriu.


Sumaterialėjusios mūsų dienos, ir sunku jau jose išvysti dvasios blykstelėjimų. Sielos grožis nurašomas. Nemadinga, supraskite. Bet grakščioji siela švytės, narsioji širdis slapčia darbuosis, ir to grožio jokios negandos neapjuodins. Nes žmogiškasis turtas tik sielos grožy.
Nenorės kilnus žmogus naujausio "Lexuso" (šioje vietoje šiek tiek pamelavau — aš noriu Lexuso. Ir 99% jūsų irgi, spėju), nenorės ir garbės beribės, bet tuščios kaip tamsuma. O ko gi norės? Kai dvasia graži, tai gražūs ir norai. Skaisti siela visada ieškos tobulumo. Tobulumo tokio, kurio nieks neįpirks. Veržimasis į savęs pažinimą ir palaiminančios šviesos skleidimą, štai ką spinduliuoja dvasingieji. Kiekvienas noras susieina ties tikslu, kad artimasis būtų saugus ir laimingas.
O, kad žmogiškosios būtybės būtų pavaldžios ir galima būtų joms suteikti išminties, kaip knygų veikėjams. Tokių bruožų, kurie tūkstančius verčia žavėtis. Neišblėstanti viltis Bitės Vilimaitės Panelėje, laukiančioje laiško, laukiančioje kiekvieną dieną. Begalinė drąsa Šekspyro sukurtame Romeo. Pražūtinga, bet iš kančių išvaduojanti. Švelniausioji meilė Salomėjos Nėries poezijoje. Lietuvai, mylimai, vienintelei. Bruožai, susiliejantys į stiprybę ir gimdantys grožį bręstančioje sieloje.
Net jei pergalė jau už kampo, jei jau apkabina per kaklą, siela vis draskoma demonų. Siekdama, žmogus, užbaigtumo, susiduri su juodžiausiom negandom. Stovi ties amžinu pasirinkimu tarp gėrio ir blogio. Dabar pasaulis spalvingas, gali suteikti visko. O jei tų gėrybių atsisakai, paskęsti nesupratime. Aplinkinių matomas kaip išgama, pasirenki tai, kas paprasčiau — ir dvasingumo durys užsiveria. Pasirinkęs dvasios džiungles, jose esi ir paliekamas. Vienatvė skaudina, vienatvė žeidžia.
Materiališkosios kovos yra aršios, bet ar gyvenimas nuo to gražėja? Turtą juk, kartą apturėjęs, akimirksniu gali prarasti, o prie dvasinio tobulumo prisiartinęs, niekada jau neatitolsi. Kas, kad važinėji tu "Lexusu", jeigu tavo artimieji kenčia? Kas, kad seifas didesnis už namą tavo, jeigu siela apmirusi? Tyrumas tik kasdienės laimės suteiks, jausmų už dolerius nenusipirksi. Tik tai, kas tikra, žydi ilgai ir gyvenimą geryn paveikia.
Ar gražus tu, žmogau? Ir ar žydės tavo siela, ilgai ir nemirštamai? Odė sielai visas nuošalias mintis turėtų pašalinti, ir pasiliks tada tik tai, kas iš vidaus šviečia. Tik tai, kas amžiams ir kas nemirtinga.

When life gets stupid

Dar tik pirmadienis, bet, jaučiu, viskas pasibaigs būtent taip.
Šį kartą lazda kitų galų nelabai turi, ir mano optimizmas išseko galutinai.
Laukia nuostabi savaitė atostogų, bet tai dar tik po mėnesio, o dabar darbas d a r b a s D A R B A S.
Ir kodėl man visada labiausiai reikia?

Sustabdykite tai.