Mildred Pierce

Nuostabioji Kate Winslet ir begalė retro

Love break

Creative breakfast

Dilemma

Пожрать бы...

Absurdiškas tas pasaulis

Buvusių bendraklasių nebūna arba 57 laidos išleistuvės

Praėjo ir ta diena, kurios su nekantrumu ir šiokia tokia baime tiek metų laukė mūsų tėvai, laukėme mes. Vis dar sunku suvokti, jog tai buvo paskutinis kartas, kai buvome visi kartu, tokie artimi ir savi.

Sudėtinga būtų žodžiais nusakyti šį vakarą, naktį, ir afterpartį. Galbūt dėl to, kad patys svarbiausi, patys geriausi dalykai nėra materialūs. Tai yra įspūdžiai, jausmai, bet ne žodžiai.

Tenoriu pasidalinti savo bekraščiu džiaugsmu. Juk ne visada būname tokie gražūs, tokie linksmi ir nuoširdūs. Ne kasdien gauname brandos atestatą su raudonu apvadėliu ir glėbius gėlių. Ne visada tokia gausia kompanija pasitinkame saulėlydį ir dukart palydime saulėtekį.

Nuo šiol mokykla taps kažkuo tolimu, prisimenamu su šiokia tokia nostalgija, kuri metams bėgant, manau, tik dar labiau stiprės. O ir tegu. Viskas kažkada pasibaigia, bet juk toks nuostabus dalykas, kaip prisiminimai, lieka ilgam. Tikiuosi, maniškiai išliks būtent tokie ryškūs, kaip šiandien ir šildys širdį dar ilgai ilgai ilgai.

57 LAIDA

ir viskas ir visi, kas su ja susiję
Juk BUVUSIŲ BENDRAKLASIŲ NEBŪNA.

Prom on air

Įteikimas

Pati pirmiausia,
pati natūraliausia nuotrauka

Su mamytu

Oii..

Mina ne labiausiai vykusi, bet kokia jau yra

Su Patricija

Su Aleksandra ir Juseliausku antrame plane

Antroji vakaro dalis.
Princesių klubas

Sultonas ir haremas.
Visos tokios skirtingos, visos tokios gražios

Su lietuvių k. suolo drauge.
Vienas pačių nuoširdžiausių žmonių, kuriuos pažįstu

Su Ivona, Beata ir Vika

"Sistrionki" su Tadiku

Kai visi makiažai jau seniai nubėgo.
Amžinai alkani...

Afterparčius

Afterparčius II

Glėbiai visokio gėrio.
Taip, man patinka išleistuvės!


Netrukus bus papildymas.

Prasmingai ir nelabai - paklausiu aš savęs...

Kažkaip prisikaupė tų, tokių, egzistencialinių klausimų.

Matyt, net ir nenostalgiškomis akimirkomis aplanko nostalgiškos mintys.

Kodėl gi žmonės yra tokie sugedę... Kodėl amžinai reikia skubėti, gerti vitamus ir lavinti atmintį tam, kad galėtum toliau kankinti savo kūną, sielą. Ar toks dalykas (blogas žodis) kaip siela vis dar yra aktualus? Juk tai taip nematerialu...

Kodėl vieni maudosi šampano baseinuose, o kiti skęsta skurde. Arba... Kodėl didžiausias džiaugsmas yra pažįstamo/kaimyno/menamo draugo nelaimė? Ir šiaip nelaimė yra labai patogu. Per ją galima gerai užsidirbti. Ar ir pastarosios buvo iškviestos visagalių mokslininkų pagalba?

Klausimai... Ar psichologija kada (kur) nors pasibaigia? O filosofija? Ar yra jos ribos? Prasmė?.. Ar yra laimingo gyvenimo receptas? Ar mano gyvenimo receptūra yra tinkama? Ar pasirinkau tinkamą kelią? Ar iš tikrųjų taip mėgstu tai, ką veikiu? Ar nusišypsojau tinkamu momentu?Ar tinkamai pažiūrėjau į pašnekovą?

Kodėl aplinkui taip mažai nuoširdžių žmonių, diduma tik ir laukia, kada suklupsi. Ar tie žaidimai ir tos kovos ne beprasmės? Ar mano kapą kada nors lankys?

Kokios gėlės gražiausios, o kokios bjaurios? Ar perprantate simbolizmą? Kas daro Sigitą Parulskį Sigitu Parulskiu? Ar asmenybės testas iš tikrųjų padeda pažinti save, ar yra tik gelbėjimosi ratas, padėsiantis įsisprausti į rėmus, apsitverti tvorele ir toliau marinti išalkusią dušią?

Ar baimės akys iš tikrųjų tokios didelės? Ir kas baisiau - numirti, ar gyventi?..

Kodėl jūs manote, kad numirti reiškia nebranginti? Numirti galima gyvenimą branginant iš visos širdies. Tik tam, kad jo nebūtų kito. Tokio, kuris būtų nevertas. Bet kodėl tada taip bijom merdėti? Gal dėl to, kad būsim silpnesni už kaimynus? O gal, kad anapus nėra interneto ir niekas neatneš pavalgyti?

Ar šokoladinis tortas yra skanesnis už vanilinį, ar vanilinis yra skanesnis už šokoladinį. Ar jūsų lova patogi? Kiek kainuoja jūsų telefonas?Ar jis nėra išmanesnis už jus? Ar jau pasakėte savo vaikui/vyrui/broliui/motinai labanakt? O gal pamiršote grąžinti skolą ar ištesėti pažadą?

Ar nusiimsite kada nors savo kaukę? Ar liausitės gyvenę iliuzijomis? Ar jau pastebėjote, kaip keičiasi šio teksto struktūra? Ar dabar perbėgate jį akimis, patikrindami?

Galbūt saulė iš tikrųjų yra didžiulis jonvabalis, o visa XVI amžiaus istorija yra grynas prasimanymas ir melas?

Ar apie viską pagalvojote? Ar ne be reikalo susimąsčiau?

Ar nebijosite gyventi, jeigu rytojus vėl išauš?