Apie pažinimo klastą

Kaip vis dėlto keistai veikia jausmai. Ir kokią didelę įtaką jiems daro pažinimas.

Likimas atitinkamu laiku atitinkamoje vietoje suveda tave su atsitiktiniu žmogumi, siunčiančiu tau kažkokį ypatingai dėmesingą signalą – kažką pasakyti norintį žvilgsnį. Tavo mintys tuomet persipina, o sąmonė pradeda spyriotis ir jį atstumia. „Mes visiškai skirtingi: skiriasi mūsų skoniai, išvaizda, ko gero, socialinis statusas. Mūsų ūgių skirtumas yra per didelis, o tie akiniai man visiškai nepatinka.“ Bet tereikia įsiterpti laikui, ir visos skubotos išvados išsisklaido kaip smilkalų dūmai, papūtus gaiviam vasaros skersvėjui. Tereikia pasilikti toje pačioje vietoje, ir per valandą galima netariant nė žodžio ir neprisiliečiant vienas prie kito susipažinti, mažiau ar daugiau giliai pažinti, išnarplioti, atrasti, suprasti ir įsitikinti – tai – likimas. Pajausti potraukį, nenumaldomą aistrą, susižavėti, įsimylėti. Nes įsiterpus laikui prasideda intensyvūs tyrimų procesai. Apmąstymai aplink juos ir išvados, kurios, tiesa, gali būti visiškai skirtingos nuo tų, kurias buvo prieita pačią pirmą akimirką.

Toji esybė ištiriama pagal visus pirmo įspūdžio požymius, tik jau iš naujo ir labai sulėtintai. Laikysena, šypsojimosi būdas ir kalbėsena, galimos žvilgsniu siunčiamų signalų reikšmės bei mėgstamiausias restoranas – aprėpiama viskas, ypač jeigu sumaniai suveikia fantazija. Pirmas, prieštaringasis, įspūdis transformuojasi, vieni jausmai pakeičia kitus, o kaltininkas – vienintelis ir didžiausias – pažinimas. Pažinimo kelias supina mūsų smegenų vingius. Arba ištiesina. Ištiesina taip, kad jie sureaguotų ir apdorotų informaciją tinkamai, be jokių skubinimųsi ir subjektyvaus vertinimo. Pažinimas veikia kaip mūsų nuomonę tirpdantys nuodai, kuomet kartu su ja ištirpsta ir visi mūsų principai. Pažinimas – kelias link aiškaus suvokimo. Kartu su jausmais jie apverčia visas nusistovėjusias mūsų tiesas aukštyn kojom. Ir, kartais, tuo kaip tik apdovanoja mus laime.

15 dalykų apie paskutinę atostogų savaitę

Well, well, well. Kartais, ko gero, būtina įamžinti akimirką, kad galėtum ją įvertinti ir suprastum, kiek tavo gyvenime tų "tokių" akimirkų yra. O kartais, pasirodo, reikia sudaryti sąrašą - tam, kad įsitikintum, kiek daug galima nuveikti per savaitę. Ir šitoje, deja, jau paskutinėje, atostogų savaitėje sutilpo kur kas daugiau, negu penkiolika ar net šimtas penkiolika dalykų, nes kiekvienas mažas atradimas, kiekvienas praeivio žvilgsnis ar atsitiktinis "ačiū" yra atskira istorija.

1. Apmąstymai, maloningi ir liūdni, gimdantys pačias netikėčiausias išvadas ir nukeliantys į tolimą ateitį. Leidžiantys skleistis naujoms svajonėms ir žiebtis naujoms viltims. Tie, kurie niekada nepalieka, bet visada būna kitokie. Leidžiantys pažvelgti iš šono į save ir savo gyvenimą.

2. Išbandymai virtuvėje. Niekada negalėjau pagalvoti, kad mėgsiu suktis virtuvėje.

Keptos bulvės su česnakais ir krevetės mango ir ananasų padaže.

Ir dar vienas tobulas atradimas - vaisių ir daržovių smoothies.

3. Susitikimai su trumpiau ar ilgiau, arba labai ilgai - nematytais draugais ir pokalbiai, pokalbiai, pokalbiai. Malonūs ir nuoširdūs. Well, net jeigu jie būna per skype. Mes augame, mes kovojame su gyvenimu ir netikime stebėdami, kokie vis dėlto narsūs esame. Stebimės netikėdami, koks nenuspėjamas yra gyvenimas ir kokias tiesas jis mums parodo.

4. Naujos vietos - nauji atradimai. Ne tik maistui, bet ir patogiems snieguotiems vakarams praleisti. Su mažiau ar daugiau įmantriu maistu ir skirtingo plauko lankytojais.

Popierinis baras @ Lithuanian Design Block

Mano Guru salotų baras

5. Naujų kino žanrų atradimai. Pasirodo, galiu žiūrėti net fantastiką. Net pusiau istorinę fantastiką, kaip, pavyzdžiui, Beovulfas.

6. Netikėčiausia "liaudies medicina". Gyveni, žmogus, ir mokaisi. http://jaunimogidas.lt/nekenksmingas-dantu-balinimo-budas-skalavimas-aliejumi/?fb_action_ids=588758311151113&fb_action_types=og.likes&fb_source=timeline_og&action_object_map=%7B%22588758311151113%22%3A246447832156477%7D&action_type_map=%7B%22588758311151113%22%3A%22og.likes%22%7D&action_ref_map=%5B%5D

7. Nauja - gerai užmiršta sena. Bet... kai kurie dalykai tiesiog nepasimiršta.

8. Tai, kas leidžia keliauti neišeinant iš namų, kas leidžia susipažinti su naujais žmonėmis nepaisant visų tų kilometrų, kurie mus skiria. Postcrossing su savo nuostabiais kaskart naujais lobiais - atvirukais.

9. Vasarį pradedant - nuo premjerų. Dar vienas filmas į vintažinių, retro juostų kolekciją mano širdyje.

10. Tai, kas visada įkvepia. Iš ko galima pasimokyti, kam galima baltai pavyduliauti, kas lepina savo prasmingomis mintimis arba nuostabiais vaizdais.

Asmeninio tobulėjimo blogas

http://povilas.panavas.lt/blogas/2013/01/17/technologinis-zmogus/

Ir, vis dar mano mėgstamiausias, vienas vienintelis visada tobulumo kupinas - Creature Comforts

http://www.creaturecomfortsblog.com/

11. Dar vienas atrastas džiaugsmas akims. Kai kuriuos vaizdelius norisi žiūrėti dar ir dar. Ir vėl ir vėl.

12. Savaitės idėja - Photo a day. Tam, kad taptum išradingesnis. Tam, kad taptum pastabesnis rutinai, tam, kas tave supa kasdien ir sugebėtum pamatyti ją kitu kampu.

http://fatmumslim.com.au/category/photo-a-day-2/

13. EPIC dalykų kaupykla, kur užklydus niekada nebus liūdna.

http://z0r.de/L/z0r-de_1.swf

http://z0r.de/L/z0r-de_1050.swf

14. Sugrįžimas į senas vietas. Atrodo, tokias artimas ir tuo pačiu jau tokias tolimas. Kur dabar, praėjus vos pusmečiui, sugrįždamas jautiesi visiškai kitaip. Kur tave vis dar prisimena ir apgaubia šiluma bei apipila klausimais. Kur norėtųsi sugrįžti kasmet.

15. Naujiena, leidusi keliauti ne tik po tolimus kraštus, bet nuo šiol - ir pažinti savo gimtąja žemę, paklaidžioti po savo vaikystės apylinkes ir ilgai nesilankius namuose pasivaikščioti iki skausmo pažįstamomis gatvėmis bent per internetą.

Išvirkščias tu arba kai siela išeina

Apie neįvykusius susitikimus

Tarp visų atsitiktinumų, kurių kas dieną nutinka, net pačių keisčiausių, kiek susitikimų neįvyksta. Gali kiekvieną savaitę matyti keturis vaikinus iš kaimyninio namo, praeinančius pro tave, diskutuojančius apie religiją ir politiką, pagauti vieno jų žvilgsnį, bet susitikimas taip ir neįvyksta. Galbūt, susitikimas yra tai, kas prasideda žvilgsniu ir įtvirtinama kuo nors panašiu į „atsiprašau...“? Gali stovėti stotelėje stebėdamas dešimtį žmonių, bet po tų žvilgsnių ir vėl niekas neatsitinka. Net jeigu tuo tarpu sugalvoji penkis pirmus pasimatymus su tuo žaviu jaunuoliu prie tvarkaraščių stulpo. Arba įsivaizduoji senelių ant suoliuko gyvenimo istoriją iki mažiausių smulkmenų.

Kita vertus, gali pusę metų susirašinėti su žmogumi kokiame anoniminiame pokalbių puslapyje internete ir žinoti apie jį, atrodo, daugiau negu apie tuos, su kuriais bendrauji realybėje (jeigu, žinoma, jis nepamelavo tau berašydamas – savo vardo, ir apskritai, visko, ką tau kada nors rašė). Bet... susitikimas ir tokiu atveju neįvyksta. Nes, galbūt, tas neužbaigtas, vienas vienintelis žvilgsnis yra kur kas daugiau, negu pusė metų visų tų bejausmių ženklų.

Gali kasdien skaičiuoti praeivius ir nuryti kartėlį dėl visų neįvykusių susitikimų. Kiek jų tiesiog išgaruoja, numiršta pusiaukelėje, nuslopinama, nors, atrodo, dar vienas mažas žingsnelis – ir tavo rankose visas tavo gyvenimas. Bet, dažniausiai tiesiog trūksta vienos, lemtingos, sekundės.