2day

Dienos citata pamąstymams (vis ta pati aš, Jan25, Twitterio įrašai):

< > Pasaulis visada toks nesąžiningas; gražios merginos keikiasi, protingi vyrai yra tavo draugių vyrai, sėkmingi žmonės yra nelaimingi, mylintys nėra mylimi. Idealių žmonių nebūna. Idealiai nieko nebūna.

O tarp kitko, tos rutiniškos dienos, jos lekia taip greitai.

Ir jau pradedi suvokti, jog po metų, tikriausiai, viskas bus visiškai kitaip. Tie, kas buvo su tavimi tūkstančius metų, išsiskraidins kur nors kitur, kaip ir tu, visiškai nepatyręs, visiškai nežinąs, ko tikėtis iš pasaulio.

Nors kaip mano gyvenimo praktika rodo, iš pasaulio geriau nesitikėti per daug. Apskritai, geriau nesitikėti. Tada viskas būtinai bus. Ir viskas, ir laiku.

O dabar, aplankė toks nežemiškai gražus jausmas, ir: "grįžti nesinorėjo iš to nežinomo, nematomo, bet visam kūne, visoj sieloj juntamo pasaulio. Jis buvo nematomas, bet aiškus kaip vasara, gilus kaip dangus."

Ir visai užsimaniau tokio daikto.

Nežinau, kuriems velniams man to reikia, bet būtų visai faina.

So, jau nuo dabar mano pirkinių sąrašo pagausėjimas:

P.S. Dievinu, kai paskambina brolis. Tiesiog pasikalbėti. Šiaip sau, be jokios priežasties. Tas jausmas, viską sužinoti pirmai. Tas jausmas, kai žinai, jog tavimi pasitiki.

Visiems linkėčiau tokių brolių.

Gražiausias mūsų vaikystės prisiminimas.

"Melodija". Arba įkvėpta B. Radzevičiaus

"Galima daug ko netekti ir vis tiek gyventi" — rašo B. R. Interpretuoti šitą mintį galima visaip. Taip, galima. Galima netekti, galima gyventi. Bet netekti ko? Garbės, siekių, santaupų, mylimo augintinio. Gyventi toliau, bet gyventi kaip? Alsuoti kartu su pasauliu, ar stovėti nuošaly ir stebėti, kaip sukasi Žemė aplink savo ašį. Kaip šypsosi praeiviai ir verkia naujagimiai. Netekti ko?
Prasmė. Jeigu nugyvenai aštuonis tūkstančius dienų, padaugintų iš dvidešimt keturių, ir susimąstei. Ar yra prasmė? Ar žinai prasmę? Kas ta prasmė yra tau? Tai būtybei, nematomai ir bekvapei, kuri daugelį metų tūno tavyje. Ar tavo žodžiai yra tavo veiksmų įprasminimas, o veiksmai — gyvenimo? Prasmė gali būti tikslas, o tikslas gali būti prasmė. Prasmė gali būti ir televizoriaus žiūrėjime, rytiniame bėgime, vardiniuose drabužiuose, asketizme. Gili? Ar tokia, pusėtina? Kiekvienam daiktui žmogus pats suteikia prasmę. Didesnę, ar mažesnę, gyvybiškai svarbią. Netekti galima daug ko, bet netekti prasmės yra yra netekti gyvenimo. Už tos ribos jau prasideda egzistencija. Paprasčiausia, bereikšmė. Su visomis gimtinėmis, tiesomis, grožio ir gėrio suvokimais, paliktais ten kažkur. Palaidotais juodoje, vėsioje žemėje.
Galima gyventi, daug ko netekus. Jei tos netektys — ne savęs praradimas.

Jaunimas iš kartos į kartą

Rašyk, rašyk, stenkis, stenkis, o čia bac, ir viso gero.
Visą savaitę — pirmą kartą gyvenime — ruošiau rašinį, ir lūkesčiai nepasiteisino. Dar švelniai pasakyta.
Nesitikėk iš gyvenimo per daug, Mirėna.
Arba: nebūk mandras, apšiks gandras.
O gi nulis.
NULIS.
Turinys tobulas, gramatika gerai, ir visokie kitokie blah blah blah. Tik raudonai rašytas komentaras. Taip kukliai, trumpai ir aiškiai:
"Turinys neatitinka rašinio temos".
So, šeši nuliai — milijonas, kaip kad sakydavo mano senoji lietuvių kalbos mokytoja.
Ko čia būgštauti, of course. Bet galėčiau taip susmukt ir per egzaminą. Kurį man reikia išlaikyti šimtakui.
Pasijaučiau kaip j a u neišlaikiusi egzamino.
Tai koks gi tas XIX amžiaus jaunimas, po velnių?

Kažkodėl dvidešimt pirmojo amžiaus jaunimą priimta laikyti sugadintu ir šiaip pasileidusiu. Tikriausiai instinktyviai iškart pulsiu jį ginti. Labai norėčiau šį stereotipą paneigti, kadangi esu įsitikinusi, jog žmogaus prigimtis visiškai nepasikeitė — nuo akmens amžiaus iki nanotechnologijų laikų, juk evoliucijos procesas užtrunka kur kas ilgiau, negu žmogus užsibūna Žemėje.

Jaunosios kartos atstovai pirmiausia rūpinasi savo materialine padėtimi, ir tik tada pradeda šeimyninį gyvenimą. Materialinis apsirūpinimas gali atrodyti kaip liguistas vartotojiškas potraukis, kita vertus, tai ne kas kita, o noras gyventi geriau. Juolab, kad visiškai taip pat buvo ir praeitame amžiuje, ir dar anksčiau, kai šeimos buvo kuriamos iš išskaičiavimo. Luomai, socialinė lygybė, ir visa kita. Ir drįsčiau teigti, jog šiais laikais tai vis dėlto nėra taip drastiška, kaip buvo kadaise.

                             Savo individualumu jaunosios kartos atstovai yra panašūs į devynioliktojo amžiaus romantikus — visada pasiryžę maištauti, tik dabar dėl meilės nedažnas pasiryš mirti, į pasaulį žiūrima šiek tiek realiau. Nesvetimas jaunajai kartai ir dvasingumas. Tie patys subkultūrų atstovai propaguoja gyvenimo prasmės ieškojimą, net jeigu tai ne visada reiškia jos radimą. Žinoma, visada buvo ir visokiausių apskurėlių, dvasinių ubagų ir snobų, juk neklydo M. Mansonas sakydamas, jog „dvasingumas yra lyg gripas. Kai kurie jį pasigauna, kai kurie ne“.

                             Tarkim muzikos srityje tarp dvidešimt pirmojo amžiaus atlikėjų tapo madinga kurti savo  individualų stilių, pop muzika pasidarė nebeįdomi, ir klausytojai tariamas reformas priima labai noriai. Mada yra mada, po kurio laiko praeis, bet pėdsakų — gerą muziką — esu įsitikinusi, paliks. Tokie patys renovatoriai buvo ir vyresniosios kartos atstovai The Beatles. Noras išsiskirti buvo toks didžiulis, kad pirmą kartą scenoje jie pasirodė su klozeto dangčiu ant kaklo. Ir dabar, net po grupės iširimo, visame pasaulyje jie yra pripažinti klasiškais.

Manyčiau, neverta skirstyti jaunimą pagal vyresniąją ir jaunesniąją kartas. Jaunimas apskritai yra atskira karta. Lyg atskira populiacija. Dar kartą pagalvojus ir apibendrinus tvirtai teigiu, jog jaunimas ir yra jaunimas. Degradavusių buvo ir prieš kelis šimtmečius, genijų yra ir dabar.

Romantique

Kažko patraukė į romantiką.

Don't be perfect. Be next to me

Kaip lengva yra apsirikti. Peržengti tą ribą, ir jau esi "už".

Jei šalia yra svarbūs žmonės, tenka rinktis arba arba.

Ir tada peržengi per save ir pamiršti, koks principingas esi. Tenka. Ir atsiperka. Nes juk suklysti yra labai paprasta.

O ypač pasirenkant draugus. Pasirinkti Draugą, tai ne pieną išsirinkti, ar bandelę pusryčiams. Užeik į kepyklėlę, ir suprasi, kad net su bandelėmis ne viskas taip paprasta. O ką jau kalbėti apie draugus. Apie mylimus. Šitie atvejai yra išskirtiniai.

Pasirinkti žmogų, kaip išsirinkti knygą — viršelis ir aprašymas gali tikti, bet tu niekada nežinai, ko laukti veiksmo eigoje. Niekada nežinai, kas slepiasi sieloje. Ir kokiame gylyje ta siela gyvena.

Jei būsi labai geras, didžiojo sprogimo gali nusipelnyti pakankamai greitai. Ir durys atsivers.

Bet jei, priartėjus prie jų, padarysi kokį nors labai neatsargų žingsnį, gali sugadinti, iki pamatų, viską. Durys užsitrenks. Prieš pat tavo nosį. Prieš pat tavo širdį. Todėl reikia būti labai atsargiam. Juk suklysti yra taip paprasta.

"Kelias į sėkmę veda tinkamai atliekant tinkamus darbus".

Tikslo galia

Na ką, filosofiškasis vakaras prasideda. Skendėdamas laukime, žmogus, pradedi susimarazmint. Kita vertus, jei jau kažkas šitą blogą skaito, pasimarazminam kartu!
O jei prie reikalo, tai kaip visada vonios kambaryje, nuo pat ryto mane aplankė labai gražių minčių srautas. Vonia tokiems yra tinkamiausia vieta. Ten visada aplanko kažkas gera.


Tikslo siekimas yra nepaprastai įtraukiantis dalykas.
Šia tema samprotauti galima pusantro milijono metų, bet tiek laiko mes neturime, pasaulio pabaiga, juk, ne už kalnų.
Bet tikslas iš tikrųjų yra vertingas dalykas. Kaip ir visokiausio pobūdžio svajonės, norai, troškimai ir visi kiti bla bla bla. Visa šita mistika turi nepaprastai didelę galią, sakau jums.
Ir visai ne mitas, kad svajonės pildosi. O jei pas jus jos nesipildo, vadinasi, nemokate svajoti. Ir niekuo dėti mano nerealistiški dramatiški filmai, mano pasaulio suvokimas yra toks, koks yra. Bet dabar ne apie svajones.
O ką pasakytumėte į tai:
Iššūkiai. Iššūkiai?
Nagi, asociacijos?
Galbūt prieš akis iškart išdygo pirmo pasimatymo prisiminimų scena, ekstremalus vairavimas, šuolis su parašiutu, skendimas ar dar koks velnias.
Iššūkis. Iššūkis yra eiti į darbo pokalbį, susitikti su naujais žmonėmis, yra kirsti gatvę draudžiamoje vietoje. Iššūkis yra atsistoti prieš tūkstantinę minią ir pasakyti, kad pasaulis nėra tobulas.
Bet jei viso to yra tikslas, ir jei tu tą tikslą turi, taip, būtent, realiai tu negali jo turėti, bet kur nors giliai giliai smegenyse, minkštame fotelyje, jis sėdi ir žiūri tavo akimis, tai tu būtinai nugalėsi. Nugalėsi visą minią, kuri mes į tave akmenis. Tu tapsi nemirtingas.
Kai susiduri su sunkumais, ir juos įveiki, pasijunti supermenas. Ir tai yra spyris eiti priekin. Brįsti gilyn. Į savo tikslo platybes. Kai esi įbridęs iki kelių, kelio atgal nėra. O tada jo visai ir nereikia.
Tikslas yra tai, kas įkvepia mus, kasdien, kasdien pabusti, suvalgyti pusryčius ar surūkyti cigaretę. Nes jei pagalvoti labiau, tai tikrai verta. Ne tik aš, kažkokia neišmanėlė, taip sakau, taip sako ir rašytojai:
"Tikslas yra aiškus pasirinkimas, ką, kur ir kaip mes duosime pasauliui.;

Tikslas įpareigoja mus užbaigti save.;

Aš jaučiu tarytum laukčiau, kad kažkas nutiks — kažkas, kas paskatins mane pajudėti vienur ar kitur."

Ir aš jaučiu. Kad labai kryptingai judu kažko link. Nes, vėlgi, pasinaudosiu tos pačios knygos (Richard J. Leider Tikslo Galia) mintimi "Retkarčiais, kai nerašau, mano dvasia išblėsta ir viskas atrodo be prasmės ir tikslo".

Jau nė nebežinau, kur nukrypau, nuo to kelio, kuriuo norėjau eiti, rašant šį įrašą, nes viskas yra pernelyg išmėtyta ir visko yra pernelyg daug.

Todėl pabaigsiu dar viena citata. Matyt, šiandien yra citatų diena.

"Kai kurie žmonės priverčia nutikti tam tikrus dalykus; kai kurie žmonės tik stebi vykstančius dalykus; o kai kurie žmonės net nežino, jog kažkas vyksta."

Didžiuojuosi, jog mane supantys žmonės yra aukščiau viso šito. Jie patys yra ĮVYKIAI. Labai svarbūs, mano gyvenime.

O dabar pamirškit visa tai ir chillinkit. Arba įsijunkit šitai:

ir galite apmąstyti ką nors rimto, arba tiesiog gražaus.

Vyrų dieną

Pradėsiu labai pesimistiškai.
0mg. Jau mokykla.
Kažkodėl mano atostogos pastaruoju metu būna t o k i o s, kad po jų sugrįžti į mokyklą, ar šiaip į kažkokį pareigingą gyvenimą yra šokas. Arba ŠOKAS. Ir darosi vis įdomiau, kaip sugebėsiu gyventi normalų gyvenimą, kur atostogų tebūna kartą per metus, ir tai labai nedaug. 0kay, viską aš sugebėsiu.

Toliau.
Mėnesio klausimas: 
Kada man paskaus liežuvis???
Pasidariau toks plepalas, kad nors tu ką. Nors tu pačiai sau snukutį padaužyk.
Gal baudas kokias sau išsirašinėt, jei peržengiu žodžių limitą? Velniai griebtų, tada turbūt sugebėčiau kaip kitaip kalbėti, kad tik. Pavyzdžiui, skiemenimis.


O šiaip, beprotiškai gera yra žinoti, jog šitas puslapis yra lankomas. Net jei tie lankytojai visaip slapstosi.
Keista, kad mano filosofiškosios ir nelabai sapalionės gali sukelti kam nors teigiamų emocijų.
It's such a strong power inside me.
Negaliu susikaupti, o ir nelabai norėtųsi.
Vienintėlis dalykas, kurio dabar norėtųsi — pašvęst šventę. O ką čia, paskutinės didžiosios laisvės dienos, galima ir pašvęst. Tik bendraminčių vėlgi krizė, maža to, dar ir mano smegenų nepankamumas. Pavėlavęs į tokį pasiūlymą, sėdėk dabar ir krapštykis panages. Norėk nenorėjęs, pramiegojai ir keliauk. Į lovą nebent. Ar į anglų kalbos gramatikos platybes.


"Aš pavalgysiu ir busiu avinėlis". Visai perfrazuočiau; aš suvalgysiu mandariną, ir galbūt tapsiu supermenas.
Ir nukeliausiu štai ČIA. Jei taip įvyktų, galėčiau net kalbėt mažiau pradėti. Nors aš ne studentas, bent gyvent tai norisi. Todėl, draugai, keliaujam. Būtinai.

Tai, kas yra beprotiškai gerai.

Alus ir mergaitiški vakarai, kurie nuneša nežinia kur

ir yra nežinia kokių gerų atsitiktinumų priežastys.

Coffee Innai,

kurie pasiglemžia visus įmanomus pinigus,

kurie yra didysis įkvėpimas.

Jie man asocijuojasi  su pasimatymais.

Reikėtų kada nueiti į pasimatymą į Coffee Inną.

Dešrelės pusryčiams.

Apskritai, gyvenčiau vien dėl pusryčių.

Tai yra nepaprastai gražu, ir net skaniausieji pietūs šitam ritualui neprilygsta.

Susitikimai.

Su žmonėmis, kurių nematei ketverius metus.

Arba apskritai su žmonėmis. Tai yra beprotiškai geras dalykas.

Kutena mano savimeilę tokie mieli dalykai. O kutenimas yra labai malonus dalykas. Kaip ir glostymas.
Todėl nepamirškite paglostyti savo mylimųjų, ir, galimas daiktas, jums atsipirks.