Likimas, ko gero, turi geriausią humoro jausmą iš visų, ką
kada nors pažinojau. Tikras pokštininkas.
Įmeta, tave, atrodo, į svajonę. Patalpina į aplinką, kurią
įsivaizdavai tolimiausiose svajonėse. Bet, žinoma, neapsieina be niuansų ir
„bet“.
Esi nuostabioje vietoje ir patiri nepaprastus dalykus.
Jautiesi kaip aukščiausiu balu įvertintuose filmuose ar meistriškai
„pafotošopintuose“ paveikslėliuose. Viskas yra. Viskas ranka pasiekiama.
Tinkama vieta, tinkamas laikas. BET... Visa tai patiri su įdomiais, šauniais,
maloniais, žaviais ir protingais, bet visiškai atsitiktiniais žmonėmis. Kopti į
kalną turėtumei su žmogumi, kuriuo labiausiai gyvenime pasitiki, su kuo tikrai
norėtumei apsikabinti stovint ten, ant kraštelio, kurio ranką norėtumei
suspausti. Pasitikti saulėtekį turėtumei su žmogumi, kurio glėbys yra
maloniausias, kuriam priklauso tavo jausmai. Tuo tarpu visas šias akimirkas
tenka dalintis su tais, su kuriais bendrauji labai ribotą laiko tarpą. Su
kuriais tikriausiai daugiau niekada nesusitiksi. Ir nesvarbu, kokie nuostabūs
jie bebūtų.
Keistas dalykas tas gyvenimas. Niekada negali gauti 100
procentų. O galbūt, kažin, kaip tik šitai ir suteikia jam savotiško šarmo ir
žavesio?..
Skirtingas akimirkas dalintis su skirtingais pasaulio žmonėmis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą