Kai bloga turi būti ne man. Kai skauda, kai vis vien skauda. Už visus, už juos visus.
O taip liūdna. Nes tai galėtų būti pati gražiausia diena. Jei ne tokie svetimi žvilgsniai. Jei ne toks skausmas viduje. Jei ne kartėlis giliai širdy.
Jūra mano, o Jūra, ir jos atvirukas. Ji jaučia, ji kaip visada mane jaučia.
Ir priėmimų vakaras. Pageidaujamų, ir nelabai, svečių.
Aš stoviu, ir drebu visa. Ir taip bijau išgirsti, ką pasakysi. Taip bijau sužinoti, kas nutiko. Drebu iš jaudulio, o tu ir nejauti.
Aš ta, pas kurią tu atėjai, nakčia, kai tu miršti, kai sprogsti iš skausmo. Aš ta, bet tai tik tiek. Tai - niekas.
Aš anapus, lygtais iš tikro būčiau anapus. Viskas nutinka, ir tai tik tiek. Ir aš vis vien ten už sienos. Aš kažkur.
Ir tai bus pamiršta, ir ištrinta. Taip, lyg nieko ir nebuvo. O tu vėl paskęsi, Mirena, o tu vėl paskęsi.
Kai jautiesi angelas sargas. Bet tai niekam nereikalinga. Tavo sargyba, ji reiškia gyvenimą ,bet ne padėką. Tu sargas, tu angelas, bet tai nematoma.
O taip liūdna. Nes tai galėtų būti pati gražiausia diena. Jei ne tokie svetimi žvilgsniai. Jei ne toks skausmas viduje. Jei ne kartėlis giliai širdy.
Jūra mano, o Jūra, ir jos atvirukas. Ji jaučia, ji kaip visada mane jaučia.
Ir priėmimų vakaras. Pageidaujamų, ir nelabai, svečių.
Aš stoviu, ir drebu visa. Ir taip bijau išgirsti, ką pasakysi. Taip bijau sužinoti, kas nutiko. Drebu iš jaudulio, o tu ir nejauti.
Aš ta, pas kurią tu atėjai, nakčia, kai tu miršti, kai sprogsti iš skausmo. Aš ta, bet tai tik tiek. Tai - niekas.
Aš anapus, lygtais iš tikro būčiau anapus. Viskas nutinka, ir tai tik tiek. Ir aš vis vien ten už sienos. Aš kažkur.
Ir tai bus pamiršta, ir ištrinta. Taip, lyg nieko ir nebuvo. O tu vėl paskęsi, Mirena, o tu vėl paskęsi.
Kai jautiesi angelas sargas. Bet tai niekam nereikalinga. Tavo sargyba, ji reiškia gyvenimą ,bet ne padėką. Tu sargas, tu angelas, bet tai nematoma.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą