08 vasario 2012

Tai ne gyvenimas, tai beprotnamis ?

Ta įvykių seka pavirsta jovalu. Ir išpainiok, kad nori.
Milijoną kartų perklausytos dainos, perskaičiuotos jų sekundės, perskaitytos, perdainuotos, perkarpytos.
Milijoną kartų nusikeikta (Pat, suprasi mane), ir balsu, ir tyliai.
Milijoną kartų nueita į miestą: į paštą, pas siuvėją, pas kirpėją, kosmetikos, maisto, grožio, ir dar kokio nors velnio.
Emocijos kaip pešiojamos stygos, keista dar, kaip nervai tvarkoje. (Ar tikrai?)
Tie koncertai, tie šimtadieniai, išvarys iš proto.
Įtemptos ir ištemptos balso stygos ir laikrodžiai, beprotiškai greitai rodantys laiką.
Milijonas mažų džiaugsmų ir rūpesčių: darbai (visai rimti - šį kartą ir tokių yra) ir dar kas nors, kas visai nebūtina (Ar būtina?).
Rašinėliai, bandomieji, ir mintyse kraunamas lagaminas į Italiją.
Vienintelis dalykas, kurio visame šitame beprotnamyje nėra — poilsis.
Nežinau, ar mane išgelbės mamos pripirkti vitaminai ir vaisiai, bet vienas nepaprastai geras būdas pamiršti apie laiką — susitikti su drauge. Visos tos "15 minučių" virsta valandomis, lengvomis kaip pūkelis ir nepastebimomis.
O ryte vėl virtos dešrelės, kava ir sijonai. Užburtas ratas neturi galo.
Dar tiksliai nežinau, ar tai tikrai beprotnamis, ar vis dėlto dar ne, todėl taip ir palikime klaustuką pavadinime.
O čia ausims pamalonint;
Leiskime Presliui pailsėti ir užleiskime mikrofoną moterims:



2 komentarai:

  1. Dabar Aš komentuosiu Tavo blog'elį. :D
    Štai ką reiškia 12-okų gyvenimas.
    Vien darbas, vien pastangos, vien poilsio nebuvimas. Suaugom Poniute.

    AtsakytiPanaikinti