Ar yra draugystė tarp vyro ir moters?
O gal reikėtų klausimą kreipti ta linkme,- kokia ta draugystė yra?
Tiesą pasakius, čia be ilgų apmąstymų neišsiversi. Neįsivaizduoju, ką atsakyčiau kam nors manęs to paklausus. Vieni sakytų "žinoma, nėra", kiti "draugystė nepriklauso nuo lyties", o kaip gi yra iš tikrųjų?
Galiu pasakyti tik tiek, ką byloja mano pastebėjimai:
Draugystė tarp moters ir vyro egzistuoja dviem atvejais:
•Kai vienas jų yra įsimylėjęs kitą (ir slapta dūsauja, vildamasis, kad jo meilė bus pastebėta; arba taip nori bent jau užsitikrinti vietą šalia savo širdies išrinktojo/sios; arba jie yra meilužiai)
•Kai jie yra viens kitam visiškai neįdomūs (kai jie abu yra giminės; kai jie abu yra homoseksualai; kai jie abu yra antžmogiai).
Išvada viena (o gal čia tik pagal mano liūdną patirtį?) — tokie santykiai labai greitai pasibaigia. Jeigu tas įsimylėjėlis yra protingas žmogus ir greitai suvokia, jog iliuzijų neprivalgysi, priešingu atveju tie santykiai yra amžini. Bet čia jau yra liga. Matai, kaip tavo meilė tuokiasi, susilaukia vaikų, tu juos savaitgaliais prižiūri, visaip kitaip pasitarnauji ir tuo pačiu visiškai nurašai savo gyvenimą. Tai jau yra blogai.
Kitas atvejis (kai abu yra abejingi viens kitam) dar yra neištirtas, ir negaliu nieko konkretaus sakyti. Bet, manau, kad tokie santykiai yra tobulumo viršūnė. Nebent pasikeisi savo lytinį potraukį. Nei pavydo, nei nepateisintų jausmų, nei dar kurių galų. Tokie santykiai galėtų būti amžini.
Bet kaip yra iš tikrųjų?
Ir jei tu esi antžmogis, tai kur susirasti dar vieną antžmogį?
O gal reikėtų klausimą kreipti ta linkme,- kokia ta draugystė yra?
Tiesą pasakius, čia be ilgų apmąstymų neišsiversi. Neįsivaizduoju, ką atsakyčiau kam nors manęs to paklausus. Vieni sakytų "žinoma, nėra", kiti "draugystė nepriklauso nuo lyties", o kaip gi yra iš tikrųjų?
Galiu pasakyti tik tiek, ką byloja mano pastebėjimai:
Draugystė tarp moters ir vyro egzistuoja dviem atvejais:
•Kai vienas jų yra įsimylėjęs kitą (ir slapta dūsauja, vildamasis, kad jo meilė bus pastebėta; arba taip nori bent jau užsitikrinti vietą šalia savo širdies išrinktojo/sios; arba jie yra meilužiai)
•Kai jie yra viens kitam visiškai neįdomūs (kai jie abu yra giminės; kai jie abu yra homoseksualai; kai jie abu yra antžmogiai).
Išvada viena (o gal čia tik pagal mano liūdną patirtį?) — tokie santykiai labai greitai pasibaigia. Jeigu tas įsimylėjėlis yra protingas žmogus ir greitai suvokia, jog iliuzijų neprivalgysi, priešingu atveju tie santykiai yra amžini. Bet čia jau yra liga. Matai, kaip tavo meilė tuokiasi, susilaukia vaikų, tu juos savaitgaliais prižiūri, visaip kitaip pasitarnauji ir tuo pačiu visiškai nurašai savo gyvenimą. Tai jau yra blogai.
Kitas atvejis (kai abu yra abejingi viens kitam) dar yra neištirtas, ir negaliu nieko konkretaus sakyti. Bet, manau, kad tokie santykiai yra tobulumo viršūnė. Nebent pasikeisi savo lytinį potraukį. Nei pavydo, nei nepateisintų jausmų, nei dar kurių galų. Tokie santykiai galėtų būti amžini.
Bet kaip yra iš tikrųjų?
Ir jei tu esi antžmogis, tai kur susirasti dar vieną antžmogį?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą